2 жыл бұрын
Пікірлер
@vaidotasbreidakas3769 3 күн бұрын
Tėvynės karas todėl, kad visos Europos šalys be išimties užpuolė TSRS. Tuo metu kariavo TSRS su kapitalistine susivienijusia Europa.
@petras9275 6 күн бұрын
jum iki j.luksos ,kaip ikimkinijos rakim.debilai
@petras9275 Ай бұрын
idomu,dumdalauskas istorikas ar ne, vienoj laidoj, jis tvirtinono, A, Ramanauskas kariavo pries lienkija .jus sutinkat ar ne
@giedriusbernotas278 Ай бұрын
per 1000 metu geriausias Lietuvos valdovas!
@Oberschutzee Ай бұрын
Taip
@grazinavaicekauskiene3408 2 ай бұрын
Keista, kad tokia sudetinga tema - o pašnekovams labai linksma
@Giedriusification 2 ай бұрын
👍
@martilam.gedvilas3757 3 ай бұрын
Plukdė ne su garvežiu, o su garlaiviu.
@kotyliistorikai1852 3 ай бұрын
Žinoma :) Lapsus linguae
@martilam.gedvilas3757 3 ай бұрын
@@kotyliistorikai1852 nervus vagis. 😁
@ramune9861 3 ай бұрын
Aciu❤
@jsin5115 4 ай бұрын
Vienas įdomiausių pokalbių šiame kanale. Ačiū!
@topukas 4 ай бұрын
Labai įdomu, tikrai kaip detektyvas. Norėtųsi dar dar ir dar klausyti
@roccobarocco9225 4 ай бұрын
Ačiū.buvo labai įdomu
@filetasjanulis8687 4 ай бұрын
Kas būtu jeigu būtu , pliurpalai ,
@VM-hl8ms 4 ай бұрын
prahos pavasaris ir 60-ūjų protestai vakaruose yra fundamentaliai skirtingi dalykai. juos suvesti į vieną srovę yra net idiotiška.
@arturasandriusaitis8832 4 ай бұрын
Autoriaus knyga "1940: Paskutinė Lietuvos vasara" yra nuostabi. Mano manymu, tik išskyrus skyrių apie Vilnių. Manau, Lietuvos valdžia atgautoje Vilniaus srityje tada vykdė absoliučiai teisingą politiką. Todėl labai laukiu šios naujos knygos pasirodymo. Turiu prisipažinti, kad pats apie tai esu labai daug mąstęs. Todėl mane suneramino suskambusios kažkokios sąsajos su Portugalija. Lyginti Lietuvą su Portugalija yra visiškas absurdas. Jeigu Lietuva tada nebūtų okupuota ir gyventų laisva, šiandien mes būtume kartu su Airija ir Liuksemburgu. Taip, mes būtume kartu su katalikiška Airija ir katalikišku Liuksemburgu, galima būtų lyginti ir su katalikiška Bavarija. Jokiu būdu ne su stagnuojančia pietietiška Portugalija. Kyla įtarimas, kad Autorius vis tik yra veikiamas VU istorijos fakultete tvyrančio bumblowski'zmo. Tas įtarimas man kilo dėl pirmosios knygos skyriaus apie Vilnių, kuris tiesiog kontrastuoja su likusia knyga. Ar tik nebus ir šis lyginimas su Portugalija padiktuotas maskolijos įtakos agento bumblowski'o. Tai net ne klausimas, esu tuo įsitikinęs. Nežiūrint to, įsigysiu šią knygą. Tikiuosi, pozityvioji knygos dalis atsvers iš maskolijos atėjusius kliedesius.
@dziuljetadabuleviciene343 4 ай бұрын
Pritariu,kad šie "specialistai" pliurpaliai,pilstymas iš tuščio į kiaurą 🥴🥱
@petraskundrotas9032 4 ай бұрын
Jūs sakote, ko tyli istorikai. O patys slepetės. Gėda.
@Oberschutzee 4 ай бұрын
Alternatyvioji istorija*
@vaidotasbreidakas3769 4 ай бұрын
Basanavičius kai pamatė ir suprato kokia valstybe sukūrė nutraukė visus ryšius su ja.
@Oberschutzee 4 ай бұрын
???
@vaidotasbreidakas3769 4 ай бұрын
@@Oberschutzee Štai ir man kaip ir jums kyla daug klausimų.
@ginniemess 4 ай бұрын
@vaidotasbreidakas3769 🤡
@simasvilkas2312 4 ай бұрын
Sovietmečiu buvo išplėsti Mažeikiai ir tapo Naftininkų miestu, pastatytas Visaginas ir t.t Čia tik pavyzdžiai.
@perkunodraugas8786 4 ай бұрын
Jei ne sovietmetis - nieko toje LT nebūtų. Per 30 metų nieko ir nepadarėme.
@simasvilkas2312 4 ай бұрын
Istorija yra labai svarbi nes tai yra ne tik pamokos ateities kartoms, tačiau ir puikus būdas apginti savo pozicijas dabartyje. Ji neturi būti iškraipoma, tačiau alternatyvioji istorija turi būti pabrėžta kaip naujas žanras ir neišplautų tikros istorijos. Tai būtų kaip planas B ar C.
@tomas.balkelis 4 ай бұрын
Dėkui, Mindaugai. Puiki laida. Iškelti esminiai nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės kūrimo klausimai, pasiūlyta nemažai atsakymų. Sėkmės jums. Tikiuosi, kad ateityje pasirodys ir knyga.
@gOnzoLT 4 ай бұрын
Aš buvau pamiršęs vaikščiojimą ratu mokykloj! 😲 Omg, berods tada buvau pirmoj ar antroj klasėj, jau nepriklausomoj Lietuvoj (1995), bet kaimuly pas mane vis dar smarkiai dvokė sovieto lavonu. Aš didžiuojuosi Lietuva retrospektyviai žiūrėdamas kiek toli mes nuo tada nuėjom 😊
@Oberschutzee 4 ай бұрын
6 billion
@Oberschutzee 4 ай бұрын
Ačiū
@Ktk1l 4 ай бұрын
Trėmė ir mažažemius, užteko tik kam nors įskųsti. Galėjo daug žemės turinčio neliesti, jeigu jis tarnavo sovietams.
@Ktk1l 4 ай бұрын
Savanaudiškiems baudžiauninkams buvo sunku prisitaikyti prie kolektyvinio gyvenimo, darbo bendram visuomenės reikalui, norėjosi turėti savo nuosavybę, kai kurie norėjo daug turėti ir turtėti. Kaip pamenu, tai prie Brežnevo kolūkiečiai prasigyveno, gerai mokėjo už pieną, už mėsą. Vienkiemiuose turėjo ne tik 60 arų, bet ir pievas, kurių ribos buvo pagal anksčiau turėtą žemės nuosavybę, galėdavo gauti ir kolūkio auginamų augalų nusišienauti. Kolūkiai buvo labai gerai, blogai, kad buvo sunaikinta ta žemės dirbimo sistema, kuri buvo naši ir duodavo daug produkcijos, žmonės turėjo darbą, pajamas, buvo darželiai, mokyklos, kiekvienas kaimas turėjo felčerę, nereikėjo emigruoti.
@Oberschutzee 4 ай бұрын
Nusipezi kolchoznike
@meciusrakauskas3760 5 ай бұрын
.....😂😂😂😂😂😂😂😂😂 NIEKAS NEKALTAS....PER DAUG PYSKINTIS AISTRINGU BUVO PRIVISE.......😂😂😂😂😂😂😂😂😂😂😂😂
@user-vl1fi5gf1u 5 ай бұрын
Viskas labai įdomu ir išsamu, betgi iškalba iškalba kai kurių istorikų! Mykimas, krenkštimas, gargimas -- sunku klausyti.
@mondanak2227 5 ай бұрын
Drauge buvo žudomi žydai, rusų belaisviai ir neitikę lietuviai
@dariuskrivas55555 5 ай бұрын
Įdomiai holokausto priežastis išdėstė psichologė filosofė Alice Miller.
@alvydasrazanauskas2008 5 ай бұрын
Meluoji vos tik prasižioji ,kaip koks komunistas-kacapas.Valstiečiai neįneždavo laisvanoriškai ,nei savo žemės, nei gyvulių, nei padargų.Visa tai prievarta atimdavo šautuvais ginkluoti stribai.Iki 1960metų kolūkiečiai gaudavo po 10kg.grųdų ir truputį šiudų. Vienas iš stribų vadeivų buvo ZINGERIS.Ponas istorike prašau perskaityti Lankaičio-Telksnio romaną "33-eji metai svetima pavarde".Ten viskas išdėstyta labaitiksliai ir konkrečiai,nedgi kai kurių veikėjų pavardės nepakeistos.Alvydas.
@giedrenarbutaite-kontrime7515 5 ай бұрын
Koks malonumas klausyti tokių diskusijų
@azagisgtr 5 ай бұрын
E.Galvanauskas buvo laaaabai idomi asmenybe. Rasau dar neperklauses iraso, bet jau dabar zinau kad vaikio gimusio Vabalninko valsciuje istorija bus perteikta puikiai
@valentinasm.615 5 ай бұрын
gal pavaziuokit i ukraina ir ar noresit karo ir kariauti ir skleisti karo ideologija
@Oberschutzee 5 ай бұрын
Važiuok
@christophermoltisanti9595 6 ай бұрын
Super formatas! Reiktu prideti vaizda
@emilyzas6396 6 ай бұрын
Būtent, kad vaizdo nereikia. Čia gi podkastas, tu klausai, o nežiūri.
@christophermoltisanti9595 6 ай бұрын
Is kur tu zinai ka as ?
@user-yd7hl6kj7h 6 ай бұрын
Labai idomus pašnekovas.
@aletikrai 7 ай бұрын
Lietuvos valstybės aptarimas lietuvių laužyta kalba su kolonizatorių žodžių intarpais😢 Prieš 30 metų buvo juškos, fortkės, kancarai, o dabar.... Lietuviai gimę augę Amerikoje, Anglijoje kalba švariau lietuviškai. Klausyti sunku ir liūdna.
@EdmundasGirskis-zp6jf 7 ай бұрын
Puiki, šviesi ir įkvepianti laida. Dar nežinau kam, bet įkvepia :D šaunuoliai.
@patr1ot1987 7 ай бұрын
Labai ačiū. Visada įdomu įžvalgos iš kitos paralelės. Buvo nuokrypiu ir filosofinės užuovėjos, bet visumoje puikiai.
@MG-oj7rr 7 ай бұрын
Labai keistai vertinat auditorija :)) kas yra glausto" idomumo ir kas ne :) galima 27min skipint
@nerkaperkadoniz 7 ай бұрын
del visu karu kalti bankininkai. Ner cia ko burnas ausint.. istorikai mat.. :DDD
@Oberschutzee 7 ай бұрын
👺👺👺
@simonasbendzius6026 7 ай бұрын
Pirmas, labai gerai.
@vaidotasbreidakas3769 7 ай бұрын
Wilno lietuviškai visai prastai kalba.
@simonasbendzius6026 7 ай бұрын
Labai labai įdomu, ačiū!
@svetlanaliachovic9685 8 ай бұрын
Sveiki,labai įdomu buvo. Gerai būtų pratesymas,butent apie dinastijas. Ačiū
@RobertasPupelis 8 ай бұрын
🤩
@andriuskvaksys676 8 ай бұрын
Sveiki. Dėkui už naują epizodą ir sveikinimai praplėtus laiko ribas :) Visgi temos pasirinkimas sutrigerino klausimą: populiariosios istorijos erdvėje atrodo, kad Lietuva turi istoriją maždaug iki Liublino unijos ir po spaudos draudimo. O kur dingo XVIII a.? Ar čia tik mano toks klaidingas įspūdis?
@kotyliistorikai1852 8 ай бұрын
Įdomus pastebėjimas. Kadangi gyvename istorikų socialiniame burbule, tai atrodo, kad tų renginių, laidų, kalbų, knygų apie XVII-XVIII a. yra gana gausu. Bet gali būti, kad atsitraukus nuo burbulo viskas atrodytų kitaip. Bet XVII-XVIII a. tyrimų tikrai labai daug ir domimasi plačiai (juk iš šių periodų ir rašytinio palikimo gausu). O ir visuomenei skirto kalbėjimo ir rašymo tikrai yra. Pabandysime ateityje pakalbėti ir apie šį periodą.Turime puikių kolegų ir kolegių tiriančių šį periodą. Bet tas vaizdinys, kad po Liublino unijos (gal labiau po Stepono Batoro) kone nieko nėra, buvo Adolfo Šapokos redaguotos Lietuvos istorijos (1936 m.) naratyvas. Jis vis dar egzistuoja.
@irinakapustina1915 8 ай бұрын
Yra neseniai isleista Valdo Rakucio knyga "Pries panyrant i sutemas", skaitosi lengvai ir idomiai, tikrai verta perskaityti!
@simasvilkas2312 4 ай бұрын
@@irinakapustina1915 šiaip tiek V. Rakutis, tiek Robertas Petrauskas įdomiai pasakoja.
@valsingameto8052 8 ай бұрын
GERAS
@gitanaa6116 8 ай бұрын
Ačiū už laidą. Šiek tiek įsiterpsiu su komentaru ir paaiškinimu ar galėjo mokiniai žiūrėti televizorių ir sveikinti Sąjūdį. Paskutiniais sovietiniais metais mokiausi vidurinės mokyklos baigiamosiose klasėse. Taip, mokytojai leido žiūrėti laidas, puikiai prisimenu, kad žiūrėjome Aukščiausiosios Tarybos posėdžius, per karinio parengimo pamoką, per klasioko atsineštą mažytį kelioninį 'šilelį' Esmė buvo, kad karinio dalyko mokytojas buvo rusakalbis ir nesuprato apie ką Taryba sprendžia lietuvių kalba ir manė, kad mes labai 'politiškai subrendę tarybiniai žmonės ' o Aukščiausioji Taryba tada 1988 įteisino lietuviškąTrispalvę vėliavą