Buvo tikrai labai įdomu, norėčiau ir daugiau tokių istorijų.Dėkui už triūsą...

Super, lb idomu buvo paklausyt, lauksiu kitu epizodu😉

Šilainiai...☺️

Ką čia kalbeti apie pastatus,jei jie nesugeba atkurti tikro pagr.simbolio-PAGAUNES(vyčio-vytiaz) ir vietoj stulpų naudoja rusiška dviguba kryžių...I istorijos faką stodavo sovietmečiu negalintys kitur istoti prisitaikeliai-konformistai.Iš tokių išeina tik geri padlaižiai-kopijuotojai...Tokie kaip esi Pats yra l.reikalingi norint atkurti musų istoriją iš kurios nesijuoktume patys ir aplinkines tautos

Reikia, kad mūsų rašytojai kurtų fantastines knygas, remiantis baltų mitologija. Lenkai šitaip puikiai išreklamavo savo šalį pasaulyje su "Raganiaus" epu. Lenkijoje kuriama daugybė filmų, serialų apie didžią Lenkijos praeitį. O pas mus rašomose knygose vis dar jaučiamas užsistovėjęs savęs gailėjimasis, pesimizmas, žema savivertė. Filmų industrija išvis beveik neegzistuojanti. Norėtųsi, kad lietuvių rašytojai pagaliau išbristų iš tos "Gyvenimas po klevu" ir partizanų kovų kūrybinės stadijos ir kas nors imtųsi grynos fantastikos žanro. To labai trūksta. Gal tada pagaliau pasaulis ims domėtis mūsų tikrąja kultūra, nes po kolkas tik pagraudenimus iš mūsų pusės tik mato. Juk turime daug daugiau nei tik trėmimus į Sibirą.

Patiko video! Niekada nesu girdėjusi apie šią knygą. Papasakokite daugiau žmogaus-žvėries tema. Labai įdomu.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja - XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Laikomas sudėtine Vilniaus gynybinės sienos dalimi.[1][2] Istorija Bastėja ir sienos fragmentas Bastėjos būdavo statomos nuo XVI a. XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Statyti sieną privalėjo visi miesto gyventojai, o tie, kurie negalėjo statyti mūro, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Siena turėjo dešimt vartų ir penkis bokštus. XVII a. amžiuje iškilus Maskvos ir švedų grėsmei, vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėjus rekonstruoti Vilniaus gynybinę sieną, netoli Subačiaus vartų pastatyta renesanso stiliaus bastėja. Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto.[2][3] Bastėją pastačius ir ją naudojus pagal paskirtį, joje buvo pastatyta 11 patrankų.[4] Bastėja paminėta 1627 m. miesto gynybinės sienos apžiūros dokumente. Manoma, jog ją projektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas.[2] Bastėja nukentėjo 1655-1661 m. kare su Rusija. Vėliau buvo remontuota. Ją suremontavus, pažymėta 1753 m. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane dar esanti žemės paviršiuje. Vėlesniuose planuose, išskyrus bokštą, bastėja pažymėta nebebuvo.[1][2] XVIII a. pabaigoje bastėjos gynybiniai grioviai ir mūrai buvo užpilti. Dalis teritorijos užstatyta pastatais.[1] I pasaulinio ir II pasaulinio karų metu vokiečiai bastėjoje buvo įsirengę slėptuvę ir ginklų sandėlį. Jie užmūrijo šaudymo angas bei židinius, sugadino grindis.[1] Po II pasaulinio karo bastėjoje buvo įrengtas sandėlys. 1965-1970 m. bastėjos teritorijoje pradėti archeologiniai kasinėjimai ir bastėjos atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis.[2] Struktūra Vilniaus gynybinės sienos bastėja Bastėjos patrankų patalpa 8 metrų aukščio, pasagos formos, sumūryta iš raudonų ir gelsvų plytų, joje buvo įtaisytos šaudymo angos patrankoms. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių. Šiaurės pusėje bastėja pasiekia statų šlaitą, rytų pusėje ją supa 3-4 metrų pločio gynybinis griovys. Patrankų patalpoje yra dvidešimt nišų parakui, salietrai, kitoms medžiagoms ir įrengimams laikyti. Buvo suprojektuoti du židiniai patrankoms uždegti ir rankoms sušilti. Patrankų patalpą su bokštu jungia tunelis.[1][2] Bastėjos bokštas stačiakampio formos, 12 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, be rūsių. Jo arkiniai pamatai remiasi į mūro stulpus. Bokštas sumūrytas iš plytų. Į jį patenkama pro duris iš Bokšto gatvės.[1][2] Bastėjos tunelis yra 48 metrų ilgio, 2,8 metrų pločio ir 3,5 metrų aukščio. Jis padengtas cilindriniu skliautu. Tunelyje yra išlikusi ventiliacinė anga. Šiuo metu iš tunelio suformuota laiptinė.[1][2] Dabartis Bastėjos restauravimas (2008 m.) 1987 m. bastėjoje atidarytas ginklų muziejus, priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui. Muziejuje eksponuojama ginkluotė nuo XV a. iki XIX a.: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai. Bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografinė medžiaga atskleidžia to meto gynybos ypatumus. Patrankų patalpoje kaupiantis drėgmei, 2007 metais buvo atnaujinti restauravimo darbai, įrengtas autentiškus bastėjos mūrus nuo drėgmės saugantis kolektorius. Taip pat restauruojami išorės mūrai.[2] Bastėjoje rengiami edukaciniai užsiėmimai.[5] Nuorodos Irena Jučienė. Vilniaus artilerijos bastionas. Vilnius: Mintis, 1990. ISBN 5-417-00311-5. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7. Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017. ISBN 978-609-466-146-4. Vilniaus bastėja Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1] Lietuvos nacionalinio muziejaus pateikta informacija apie užsiėmimus Vilniaus gynybinėje bastėjoje. [2] Archyvuota kopija 2019-11-05 iš Wayback Machine projekto. Kategorijos: FortifikacijaVilniaus senamiestisLietuvos renesanso architektūra Šis puslapis paskutinį kartą keistas 22 kovo 2024 13:13.

Teisus 😊žmogus,kad čia nebuvo žydų kapinių,jos l.mažos buvo prie stadiono.Tad prie Spirto-koncertų rūmų jokių kapinių nebuvo! eilinis mišrūnų melas,nes stengiasi visas geriausias Sostinės vietas užimti izraeliečai.Šalin rankas nuo Vilniaus!

Moki gerai dirbti. Paskelbk, kad Uspaskichas Palangoje be leidimo cerkvę pastatė, toliau vykdydamas rusifikaciją.

Kada gi Mums "istorikai" papasakos teisybę ,kiek galima meluoti Žmonėms .

gyvename barbaru ir emegstanciu ,negerbianciu senoves palikimo ,o kokie nuostabus ,tie senoviniai miesteliai ir kaip kitos tautos juos saugo!!!

labai patiko ,lauksime antros dalies ,suzinome dual idomybiu! Aciu jums!

Radvilu mazieji rumai 41.uzpilti kulturiniu sluoksniu?Vistik is dangaus ,o gal auksciau.

Labai įdomios laidos,ačiū!Norėtūsi,kad panagrinėtūmėt tą akiplėšiškai ( dabar)žydų stūmiamą kapų istoriją,kuri nekilo statant Sporto-Koncertų rūmus 1969m.,o tik dabar faynos gauja reika’aije,o šimon pildo...

TU GAL NEBENUSIŠNEKEK KAUŠAS

Šaunus filmas,jums reikėtų metalo detektoriaus

Puikus filmas...😊

Siaubinga tiesa, ačiū už tai !

🇱🇹 😍 🖐️

Man atrodo Vilniaus bažnyčios turėjo, dangų raižančius, gotikinius ir renesansinius bokštus. Tai matosi ir graviūrose. Karai, matyt, turėdavo tikslą išniekinti, ištrinti visą, kas didinga, kas gražu. Prikėlinėjant iš griuvėsių, tikriausiai, architektai pasiduodavo madoms - naujiems stiliams. Naujus stilius primesdavo ir užkariautojai. Baisiausia, kad dabar įsivyravo barbariškas požiūris į autentiką, istorijos nežinojimas ir nesidomėjimas ja - savo šaknimis, savo pagrindu

Ką besakysi - šaunuolis esi !

Aušros vartų madona svarbi ir stačiatikiams.

Žemaitiškai yra LOKIS,taip kaip gyvenviete Loki-Louki(žemaičiai dažn.kirčiuoja 1 skiemeni.Lokys susuvalkietinta(surusinta ?)perkeliant kirti.Taip kaip GIINTARE surusintai bus-GINTAARE...Rusiškas kirčiavimas dabar labai plinta

Kurinys bandomas nutyleti,nes jo herojaus prototipas Šemeta P.buvo vienas iš Šiaulių pavieto1831 sukilimo vadų.Sukilimo metu Telšių,Šiaulių,Raseinių ir Upytes pavietų sukileliai buvo sukure ,,VISOS ŽEMAITIJOS VYRIAUSYBE,, su departamentais ir tt.Todel de fakto egzistavo ŽEMAITIJOS VALSTYBE.Tai netinka dabartinei lituvisiškai politikai.Todel ir visam pasauly žinomas kurinys ir 1831m sukilimas nutylimas ir slepiamas.Geda del sistemos,, istorikų,, ir pagarba Jums nors ir ne su viskuo sutikčiau

Man labai patinka kaip jūs pasakojat, išties nenuobodu, ačiū už žinias

Vienu balsu Jus teigiat, kad neaisku su tuo Mindaugu ir ar skirtinguose saltiniuose is viso kalbama apie ta pati Mindauga, o kitu balsu skundziates, kad kiti ji bando savintis. Isjunkite tautini saliskuna, busit tikrai labiau gerbiamas. Aciu, kad paminit jog absurdiskas tas karunavymo minejimas su 19 a. veliaca ir t.t., bet dar truksta atsiribojimo nuo emociju kaio butu dera mokslininkui, o ne politiniam propagandistui.

Labai labai įdomu!!! Laukiame tęsinio . Ačiū už jūsų darbą.

Musu istorija parašyta pagal kai kurių veikeju noru

Visi lietuvos karaliai yra vatnykai ir kremliniai nes kariavo su lietuvos isvaduotojais kryziuociais vokieciais.

Labas, kurioje vietoje filmuoti tie paskutiniai vaizdai? Graži vieta

Tie ,,ilgieji kirstiniai,, vadinosi RUBLIAI(nuo žodžio kirsti)Bandom iš slavų vogti jų pinigus?

"anot rusų istoriko V. Pašutos, Daumantas gali būti tapatus Daumantui Pskoviškiui" Va ir paaiskinimas - du skirtingi zmones

Ačiu už įrašą. Ir juo lab už istorinius rakursus. Išskyrus Jogaila, kuris dėl valdžios, o juo lab dėl karūnos, net sulenkėjo ( net po šiai dienai lenkai jį laiko savo karaliumi - Jegowa, o ne Jogaila ) o visų kitų tiek žemaičių, tiek lietuvių kunigaikščiai kažkaip susipina santikiai tiek politiniai, tiek pagal giminystės ryšius su provoslavais. Daugiau kariauja su vakarais ( na tada labiausiai veržėsi vokiečiai visais įmanomais ir neįmanomais būdais) negu kad su rytais. Ir kuriam nors iš jų nutikus bėdai kaip tik traukdavos pas pravoslavus ir ten rasdavo prieglobstį. Buvo keli kurie bėgo ir į vakarus pas hansa. Tik jie už tai turėdavo pasitarnauti jų naudai. Išduoti arba parduoti ka nors iš savo tautiečių. Ačiu, buvo labai ydomu ir naudinga. Prašau teskit ir toliau Lietuvos istorijos paskaitas. Dar karta ačiu.

Užtat kapeikos nuo 'kapoti". O antspaudo tai kraštai su užrašais labai jau kruopščiai apkramtyti.

Man labai patiko 😅

Bronzos amžiuje šalmų su ragais buvo nemaža video nuoroda idedu. Taip pat Pranė Dunduliene ir Marija Gimbutienė savo knygose rašė ragana nuo žodžio ragas, regėti.Gal Mindaugas koks raganius buvo😀 kzbin.info/www/bejne/bnq4iKmhabKohNksi=28eQI37GKGXAVXju

Idomu,Ačiu😮

❤pasiilgau namu

Geras 👍👍

Labai įdomūs pasvarstymai. Man kuo daugiau sužinau apie buvusius nūdienos ir istorinius įvykius, tuo labiau panašu, kad visas mūsų gyvenimas yra kažkieno suprojektuotas 😐. Kas nuo senų laikų pajėgus tai vykdyti? Turintis žinias ir finansus.

Žydas tas pasaras buvo galimai.. Nes motina lyg žydelka.. O pas tuos vyrauja motinu linija.. matriarchatas ar kaip ten.. Analogs netoliese yra dede Valodia Putynskis..tip top

Raudonas kryzius ant krutines priklause maltieciams, tikriesiems suverenams - sv. Joano ordinui, nes keturi Joanai ( iVanai )valde pasauli( Perkuno sunus) . Del to lig siol svenciame visame pasaulyje Jonines.

Visi lietuvos karaliai buvo vatnykai nes kariavo su dabartiniais isvaduotojais vokieciais....

Komunistines ir kgbistines isperos kartu su persirengusiais zydais sulinde i visus Lt postus

LITVA-belorusiskas(litviniskas) žodis reiškiantis:ginkluotas žmonių burys-kariauna.Todel kur kunigaikštukas,ten ir Litva. Valstybe pavadinimu Litva(LITVOS,ŽEMAIČIU IR RUSŲ did. kun.)atsiras gerokai veliau,o teritorija iki tol vadinsis SAMOGITIA(Žemaitija)

Gal prancūzų anglu ir vokiečiu apginkluotos samdiniu gaujos o ne keletas klumpių kariavo ?

Tikroji lietuva nors net neaišku iš kur toks pavadinimas kilęs , yra Baltarusijos žemėse tai buvo šitos genties centras , o čia iki Trakų nuo Klaipėdos žemaičiu žemės kuriose šiandiena gyvena kažkokie atskalūnai , kurie už nugriaužta kaulą pagatavi parsiduot , išduot kuriems nieko nebelikę švento , nebeilgai jiems liko , greit išsipjaus vienas kita patys

DEKOJU , PANASIAUSIA I TIESA VERSIJA , SVEIKATOS LINKIU .

Autorius nubrido toli į pievas.Patampate panašiu į Lekstuti.

Autorius pasakoja apie karūnuotu Rusios karaliumi,Volynės-Haličo kunigaikštį.A.a. Didž.Drit.Karalienė Elžbieta Antroji,maždaug prieš penkis metus Rusijos oligarchui suteikė sero titulą. Jis gavo Rusijos ir Sibiro grafo titula.Ar kažkas panašaus.