#6 Rytų Europos Megaturas 2018 Odesa Ukraina, Bukareštas Rumunija

Deja, šiandien, praktiškai, neturiu apie ką rašyti.
Viktoras sumontavo radiatorių - viskas veikia. Jokių spec nuorinimų, kaip supratau, jis nedarė. Jokių fontanų nepatyrė. Nesuprantu apie ką yra šitos kalbos. Atrodo kaip kažkokia diletantų patirtis. Asmeniškai keičiau aušinimo skysti 2 kartus skirtingiems motociklams ir maksimum kas pasirodė įdomu - radiatoriaus burbuliavimas per pirmą variklio darbo minute.
Išvažiavome ganėtinai vėlai - 10:30 (laukėme būto savininko kad atiduoti raktus). Nuo pat pradžių mus pagavo lengvas lietus ir lydėjo iki pat Moldovos ir Rumunijos sienos. Kadangi esame puikiai pasiruošę šitam reikalui - jokių problemų nebuvo. Vienintelis trūkumas - nesustojome 'Ukrainos mariose' juodojoje jūroje.
Ukrainos ir Moldovos siena buvo visiškas juokas - niekas nieko netikrino. Tiksliau, šiek tiek prisikabino prie mano aktyvuoto anglies ir aspirino. Reikėjo įrodyti jog tai nėra kažkokie stiprūs vaistai. Ir priėmė ir išleido labai greitai. Moldovoje, kol stovėjome eilėje prie pasienio punkto, trešnės pardavėjos mus ją ir pavaišino. Panašu, kad motociklai čia irgi labai traukia dėmesį.
Pačiame Rumunijos pasienio dalyje sutikome labai malonu darbuotoją - tipinį vietinį veidą, bet, kažkaip, labai linksmą ir draugišką. Pažiūrėjęs numerius - lietuviškai pasisveikino. Greitai patikrino dokumentus ir, vienintelis, per visą mūsų keliavimo per muitines istorija, su malonumu ir pasididžiavimu pasakė "Welcome to Romania!".
Tiesiu keliu atvažiavome į Buchareštą. Pakeliui stebėjome tradicinį šalies vaizdą - dvejų metrų tvoras, prie kelio ant kėdės sėdinčius pensininkus ir čia pat žaidžiančius vaikus. Keliai - neturiu nei vieno priekaišto. Sostinė - labai didingas miestas. Kainos - kažkiek kandžiojasi, bet žemesnės nei LT.
Rytoj važiuosime vertinti Tranfargarašano serpantinus ir aplinką.
Visiškai nieko nefotografavau - dienos pradžioje buvo labai drėgna, prie sienos tą daryti draudžiama, vėliau - tamsu (ir pamiršau paimti foto aparatą į miestą, ot).