Рет қаралды 39,403
Kokie procesai mūsų organizme įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą? Kodėl pagal cholesterolio lygį negalima diagnozuoti širdies ligų? Kaip cholesterolis veikia mūsų organizmą?
Mes nuolat girdime, kad pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys yra didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.
Šiandien pasaulio mokslininkai įrodė, kad pagal cholesterolio lygį negalima diagnozuoti širdies ligų, o standartiniai jo mažinimo receptai, tokie kaip mažai riebalų ar angliavandenių turinčios neveiksmingos dietos bei rimtą šalutinį poveikį sukeliantys statinų grupės vaistai, užgožia tikrąsias širdies ligos priežastis. Tą patvirtina ir Lietuvoje atliktas didžiausios apimties mokslinis tyrimas.
Įvertinus virš pusantro milijono lipidogramų, o lipidograma - tai grupė rodiklių, kurie nustatomi vertinant koronarinės širdies ligos riziką, mokslininkai nustatė, kad 68 % žmonių turinčiu didesnį kiekį nei yra norma blogojo cholesterolio neserga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Mūsų laidos „Sveikatos kodo“ projekto „Sveikatos link“ dalyvis Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dirigentas profesorius Donatas Katkus kelis dešimtmečius serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, bet niekada gyvenime neturėjęs cholesterolio virš normos.
Maestro žmona filologijos mokslų daktarė, docentė Laima Katkuvienė kiekvieną kartą, kai tekdavo dėl kraujotakos ligų kreiptis į gydytojus visada stebindavo savo cholesterolio tyrimais.
Medikai negalėjo patikėti, kad tiek metų sergančių pacientų cholesterolis visuomet buvo normų ribose. Tai reiškia, kad ne cholesterolis išprovokavo širdies ir kraujagyslių ligas. Tai kokie procesai mūsų organizme įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą?
Mokslininkai tvirtina, kad visiems žmonėms taikyti vienodas cholesterolio normas, negalima.
Pabaigai norime priminti, kad nerimaujant dėl augančių mirčių nuo COVID-19 viruso bei jo sukeltų komplikacijų skaičių, nereiktų pamiršti ir kitos niūrios statistikos, kurią Lietuvos gydytojai stebi jau daugelį metų, - itin aukšto mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo šių ligų mirė net 22 000 žmonių. Tai reiškia, kad kasdien miršta apie šešiasdešimt žmonių. Pagal šią statistiką vis dar pirmaujame Europos sąjungoje, ir sąjungos šalių vidurkį lenkiame net keturis kartus. Pasaulinės širdies federacijos atlikti tyrimai įrodė, kad net 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius. Bet apie tai kitoje mūsų laidoje.
Apie tai:
Prof. Hab. Dr. Arvydas Ambrozaitis, Vilniaus Universiteto profesorius;
Dr. Mindaugas Dūdonis, Klinikos„Sveikatos ratas“, šeimos gydytojas;
Prof. Žaneta Petrulionienė, VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro I kardiologijos, skyriaus vedėja;
Prof. Donatas Katkus, Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dirigentas;
Neringa Sakalauskė, „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja.