Рет қаралды 5,570
Antroji antropoteosofijos konferencija
,,Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu“
2018 m. sausio 20 d.
„Tautiškumo prigimtis - ne kūniška kilmė (genetika), ne bendra teritorija (žemė), bendra valdžia (valstybė) ar bendri priešai, netgi ne bendra kalba. Tautiškumo prigimtis yra: bendruomenei - kultūrinė, o asmeniui - dvasinė. Tad ir tautiškumas nėra savaime suprantamas, bet priklauso: bendruomenės - nuo kultūros, asmens - nuo tam tikros dvasinės brandos. Iš čia pagrindinis ir esmiškai vienintelis tikras būdas tautai išsaugoti ir ugdyti - kultūra, kurios branduolys - vidinė, dvasinė kultūra, kuri gyvuoja nuolatiniu asmens dvasiniu darbu. Ne dėl to, kad to kam nors reikia, o dėl to, kad labiau už viską gyvenime savaime to noriu. Jei ne, tai belieka dvasinė degradacija, o kartu ir jos būtinas palydovas bei požymis - nutautimas.“