Daugiatautis Vilniaus portretas. Šv. Juozapatas Kuncevičius ir trys stačiatikiai kankiniai

Per 700 metų Vilnių kūrė, statė ir augino čia namus suradusios tautos, religijos ir kultūros. Jų veikimo ir gyvenimo, įtampų ir susitarimų ženklai, išgremžti mūro, grindinio ar žemių paviršiuose, susijungia į vienį, gebantį prabilti skirtinga kalba ar malda.
Unitų arba graikų apeigų katalikų istorijos negalima papasakoti nepaminėjus dviejų svarbių rusėnų dvasininkų. Vienas iš jų buvo Benjaminas Rutskis, Vilniaus unitų vyskupas, čia gyvenęs ir įkūręs Bazilijonų ordiną. Kitas - šv. Juozapatas Kuncevičius, gimęs Voluinės žemėse, Vladimiro mieste. Juozapatas į Vilnių atvyko mokytis pirklio amato, o apie dvasininko karjerą tuo metu net negalvojo.
Jam atvykus Vilnius tuo metu ruošėsi iškilmingai šv. karalaičio Kazimiero kanonizacijai. Tai buvo didžiulė šventė, vieninteliam ir pirmajam karalaičiui tampant šventuoju. Pamatęs visa tai ir susipažinęs su čia gyvenančiais jėzuitais, Juozapatas Kuncevičius ilgainiui suprato, kad jaučia pašaukimą, todėl įstojo į čia veikusį vienuolyną, ten susitiko su B. Rutskiu. Juozapatas buvo labai įvairiapusiška asmenybė: vieni akcentuoja jo asketiškumą, nuolatinį pasninką, o kiti sako, kad buvo labai smarkus, tvirtas, pagavus ir aktyvus žmogus. Atrodo, kad abi pusės teisios, nes Juozapatas sugebėjo visas šias savybes sujungti.
Paskirtas Polocko vyskupu Juozapatas keliavo skatinti unijas ir kviesti ortodoksus tapti graikų apeigų katalikais. 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske įpykusi stačiatikių minia Juozapatą nužudė ir įmetė į Dauguvos upę. Todėl 2023 m. minime šv. Juozapato Kuncevičiaus gimimo dangui, arba kankinystės, 400-ąsias metines. Tai pirmasis unitas šventasis. Pirmasis ukrainietis šventasis. Šiuo metu šv. Juozapato palaikai ilsisi Romoje, Šv. Petro bazilikoje.
Kūrybinė komanda: Alina Pavasarytė, Martynas Stankevičius, Kostas Kajėnas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardina....