Diskusija apie tradicinių Lietuvos tautinių bendruomenių ir naujųjų imigrantų sąveikos būdus

Birželio 8 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizavo strateginę sesiją „Lietuvos tautinės bendruomenės ir naujoji imigracija: tautinės tapatybės (re)konstravimas“, kurioje buvo diskutuojama apie galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria mūsų valstybė, suteikdama prieglobstį atvykstantiems imigrantams.
Strateginėje sesijoje pranešimus skaitė ir savo įžvalgomis dalinosi Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto darbuotojai Kristina Šliavaitė, Monika Frėjutė-Rakauskienė ir Andrius Marcinkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto mokslininkas Linas Kontrimas, Senojo Vilniaus teatro vadovė Olga Polevikova, portalo ru.delfi.lt vyr. redaktorius Olegas Jerofejevas ir žurnalistas Dmitrijus Semenovas, Radio R programų direktorius Ernestas Alesinas, žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Diskusijoje dalyvavo tautinių bendruomenių atstovai, žurnalistai, visuomenininkai.
Iššūkiai - kartu ir galimybės
Renginyje buvo kalbama apie požiūrį į Lietuvos valstybingumo atkūrimą iš tautinių mažumų perspektyvos, nagrinėjami media erdvės iššūkiai, analizuojamos Lietuvos visuomenės, migrantų ir žiniasklaidos tarpusavio sąveikos bei kultūrų dialogo formos.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto komanda pristatė atliktą tyrimą apie Lietuvos valstybingumo atgavimo XX a. pab. įvykius ir procesus, Lietuvos tautinių mažumų vaidmenį juose bei konstruojamus pasakojimus. Tyrėjai pažymėjo, jog šis tyrimas - svarbus kuriant visuomenės grupių tarpusavio supratimą ir solidarumą. Tyrimo pagrindu išleistą monografiją „Lietuvos valstybingumo atkūrimas tautinių mažumų perspektyvose: etniškumas, įtrauktis, pasirinkimai“ rasite ČIA (lstc.lt/wp-content/uploads/20....
Kalbėdama apie kultūrinės erdvės transformaciją dabartinių procesų kontekste, Olga Polevikova atkreipė dėmesį, kad Lietuvos visuomenei reikia ieškoti būdų integruoti naujai besikuriančių bendruomenių kūrybinį ir kultūrinį potencialą, o didžiausia tautinės kultūros vertybė yra tame, kad mes vieni kitus papildome.
Narpliojamas nacionalinės tapatybės magnetizmą, Linas Kontrimas pabrėžė, kad emocija yra viena iš svarbiausių nacionalinės tapatybės magnetizmo dalių, o pats nacionalinės tapatybės magnetizmas susideda iš keturių elementų: bendrystės poreikio; priklausomybės, atnešančios saugumo jausmą; kultūrinės ekspansijos pateisinimo ir namų ilgesio.
Olegas Jerofejevas pastebėjo, kad prasidėjus masiniams migracijos procesams žiniasklaida pradėjo atlikti dvigubą vaidmenį - ne tik skleisdama informaciją, bet ir padėdamas pabėgėliams gauti reikalingų žinių.
Dmitrijus Semenovas išsakė mintį, kad pagrindinė riba, skirianti į Lietuvą atvykstančius imigrantus yra 2022 m. vasario 24 diena - karo Ukrainoje pradžia. Jis taip pat atkreipė dėmesį į kuriamus socialinius burbulus, kuriuose užsidaro atvykstantys pabėgėliai ir pasiūlė bendradarbiauti per savanorių projektus, kurie galėtų apjungti lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių ir kitas bendruomenes.
Ernestas Alesinas nagrinėjo požiūrio į rusų kalbą ir rusakalbius asmenis viešoje erdvėje transformacijas po karo Ukrainoje pradžios ir pabrėžė ypatingą savikontrolės, kurią turi atlikti Lietuvos žiniasklaidos priemonės tautinių mažumų kalbomis, vaidmenį.
Apie bendruomenių ir medijų tautinių mažumų kalbomis, kaip tarpininkų, padedančių naujiesiems imigrantams integruotis ir akumuliuoti galimus pavojus, kalbėjo visi renginio dalyviai.
Tradicinė vieta ieškoti sprendimų
Tautinių mažumų departamento nuo karo Ukrainoje pradžios organizuojamos strateginės sesijos tapo tradicine pokalbių apie svarbius dalykus, kurie jaudina tautinių mažumų bendruomenes, mokslininkus ir medijas, forma. Prie diskusijų per pusantrų metų jungėsi ne tik bendruomenės, mokslininkai, žurnalistai, įvairių sričių specialistai, bet ir Departamento užsienio partneriai, ESBO atstovai.