Filmas „Prarasti vaikystės namai. Miškogalių kaimo Pažėrų ir Klumbių istorija“ (2022)

Meninės dokumentikos filmas „Prarasti vaikystės namai. Miškogalių kaimo Pažėrų ir Klumbių istorija“ (2022) paremtas žinomos klaipėdiškės Magdalenos Klumbytės-Piklaps (gim. 1940 m.) šeimos gyvenimo įvykiais šiandieną jau išnykusiame Miškogalių k. Šilutės r. O tie įvykiai tragiški ir skausmingi, atliepiantys visų klaipėdiškių patirtis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokario metais. Filme paliestos sovietmečiu naikinamų ev. liuteronų kapinių, uždaromų bažnyčių temos.
Šviesiausi pasakotojos prisiminimai - iš vaikystės. Pirmaisiais gyvenimo metais M. Klumbytei-Piklaps su broliuku Viliumi teko augti be tėvo. Jis buvo pašauktas tarnauti vermachto gretose. Magdalenos vaikystės prisiminimuose ryškiausiai išliko senelio Kristupo Pažėros (Christoph Paszehr, 1874-1956), kurį vadino Opa, paveikslas. Jis buvo Dievo žodžio sakytojas. Už tai, kad 1939 m. kovo 25 d. surinkimo pamaldas laikė nacių ir jų šalininkų uždrausta lietuvių kalba, gestapininkų tardytas ir kalintas.
Jautri prarastų vaikystės namų tema filme priešpastatoma išsiilgtų Namų, kuriuose visi jaučiasi saugūs, idilei. Karo ir pokario išbandymai visiems klaipėdiškiams smogė dvigubu stiprumu. Ramų ir pasiturintį M. Klumbytės-Piklaps šeimos bei artimųjų gyvenimą pakeitė Antrasis pasaulinis karas ir jo baigtis. 1944 m. spalį, kartu su karo pabėgėlių srautu šeima nepasitraukė, nes mama Mėta Klumbies laukė iš karo sugrįžtančio vyro. Vis tik, 1944-1945 m. žiemą, ji su dviem mažamečiais vaikais ir kitais šeimynykščiais net tris kartus buvo išvaryta iš savų namų. Laikotarpis iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo lengvas. Teko patirti istorijos neišmanančiųjų naujakurių žeminimą ir užgauliojimus.
Kapinės - Amžinybės namai. Miškogališkiai turėjo savo pačių supiltą aukštą smilčių kalnelį, kad Amžinybėn palydėtos sielos būtų arčiau Ganytojo, o dažni potvyniai neapsemtų karstų. Filme pasakojimas prasideda nuo M. Klumbytės-Piklaps ir jos sūnaus Arnold Piklaps apsilankymo dabar jau išnykusio kaimo kapinėse. Paskutinė iš vietinių likusi Magdalena gerai prisimena bene visus čia atgulusius. Miškogalių k. gyventojai kalbėjo lietuviškai ir vokiškai. Kapinių vartuose išliko ir senasis įrašas dviem kalbomis gotišku šriftu: „Iszganyte Numirieji kurie Wieszpatije mirszta“. Memorialiniai paminklai su vokiškais įrašais sovietmečiu buvo daužomi, niekinami, naikinami.
Trijų kartų Pažėrų ir Klumbių gyvenimo istorija, kurią filme įgarsino Marta Vendland, gausiai iliustruota fotografijomis iš M. Klumbytės-Piklaps šeimos albumo. Įamžinta istorija simboliškai atspindi visų Klaipėdos krašto gyventojų likimus.
Filmą pagal etnografinių ekspedicijų medžiagą sukūrė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Filmavo, montavo Valdas Ramanauskas, scenarijaus autorė Aušra Kavaliauskienė.