Рет қаралды 34
Užveda Danutė Bukevičienė
Šią naktį gims mažasis Kristus
Jo belaukdama puošias gamta
Nuklojo snaigėm visą žemę,
Kad būt skaiste ir nekalta.
Aš visa naktį išklūpojau
Lange tavęs belaukdama.
Šventų kalėdų ryto tylą,
Sudrumsčiau gailiai verkdama.
Geriau kulka perskrostų širdį
Negu žinia tokia baisi
Penki lavonai guli gatvėj
Pažįstami veidai visi.
Kelkis, brolau, skubėk rarotų
Kelias puikus, balti laukai
Būdavo prakartėlėj Jėzų
Tu pirmutinis aplankai.
Išniekinti drąsuolių kunai
Mušimo žymės ant veidų
Jiems pagalvė grindinio plytos
Saujelė kruvinų šiaudų.
Gerasis, Dieve, kam tu leidi
Taip savo karžygius kankint?
Krauju jų laistyt sniegą, žemę,
Lavonais jų gatves dabint?
Leiskit pažvelgt paskutinį
Kart jiems į veidus, į akis
Nebaisūs geležiniai pančiai
Nebaisios kančios nei mirtis.
Leiskit priglust prie jūsų kojų
Ir išbučiuot jūs rankas
Leiskit paklausti mieli broliai
Kas laisvę tėviškei parneš.