Рет қаралды 5,538
Šiaulių Romuvos gimnazijos V-osios laidos testamentas
____________________________________
1. Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą
Ir visus ketvirtokus iš pašalių traukia.
Štai ir šiandien visi kartu pagaliau susirinko
Ir net mokytojų veidai vien džiugesiu švinta.
2. Mokyklon būdavo eini, tai net akį veria,
Va taip linksmina dūšią, užu širdies stveria,
Kad net širdžiai apsalus ne kartą dumoji:
Ar mokykloj čia stoviu?
Ar akropoly?
Ar rojuj?
3. Štai nuskambo skambutis ir džiugu pasidarė,
Kad šią brangią šventovę teks greitai palikti.
Ir ne bet kam tokį turtą gali patikėti,
Tad manom, kad tik jums, mielieji trečiokai,
Šios šventovės vertybes perleisti galim.
4. Vėl suskambo, suklego visa mūs bendruomenė
Ir aplinkui įvairūs balsai iš tolo tik girdis...
Ė iš visų viršesnis direktoriaus balsas
Pilnas, skardus, griaudingas ir taip sakyt skalsus.
Skamba, ūžia mokykloj ir vis kitaip mainos
Ir kievieno dūšion intsmenga lyg Zvonkės dainos.
Pavaduotojų galvelės kur ne kur pro plyšį
Iš pirmo aukšto kabinetų kyši.
Čia mokinio taisyklės po šūlę išklotos,
Čia draudimai pūpso lyg pievos kemsotos.
5. Ai.. Būdavo būdavo iš mūsų mokyklos
Didžiausio protingumo, gražaus ramumėlio.
Ė tas visas ramumas, kai turi lengvatų:
Kai koks tūlas pirmokas tave garbinti pratęs
Ir dar kartais trečiokas tau lenkias it vergas.
Tik kažin, ar gyvenime taip dar nutiksią?
6. Sunkios dienos atėję, žmonės įsimylėję,
Vadovėlius pakampėm išmėtę,
Ieško vietos kartu pasėdėti.
Ir stovi kartu ne po vieną,
Parėmę mokyklos sienas.
7. Ai, siaudžia virėjos, netil kvepia gardžiai
Siaudžia, ūžia ir skamba indai dailiai, skardžiai.
Valgykloj nėr tyku, bet matai kaip liaunas
Ketvirtokas sukčiaudamas maisto gauna.
8. Kai baltos valgyklos durys vėrės,
Tai liaunos moksleivės siūravo, braškėjo.
Vėjas jas nupūtė iš niekur atėjęs
Tad eikit atsargiai, trečiokai mielieji.
9. Į uždraustą liftą ketvirtokai veizojo,
Norėdami savo pailsinti koją.
Malonės negavę užkilti viršun,
Jie laiptus naudojo, kurie lieka jum.
10. Kur tik uostai, vis miela: tualetas nosį trina,
Kur tik eini, vis linksma: neužsirakina.
Mikštučiukai tualetinio patalai ištiesti,
Tik švenčių proga padėti.
11. Pašony mokyklos didis kelmas pūpso.
Jis visus vilioja, kai tau nervai trūksta.
Bet žvitriu žvilgsniu čia snaiperis prižiūri --
Kad nieks neteisėtai neužtrauktų dūmo.
12. Ėgi linksmutė Stefa per koridorių striuoksi.
Ėgi šluotą pastvėrus, skubėdama liuoksi.
Ėgi mat šiukšlynėlis ir dėmės juodoja
Ir visos valytojos po mokykla ulioja.
13. Kas te šmėžuoja? -- Ėgi Bičkauskienė lekioja.
Kas te eiliuoja? -- Ėgi Vaigauskienė rimuoja.
Kas te kvatoja? -- Ėgi Katilavičienė linksmoji.
Kas ta jaunoji? -- Ėgi Streckienė gražioji.
Kas tave globoja? -- Ėgi Laurinavičienė rūpestingoji.
Kas ta šnekioji? -- Ėgi Alasauskienė protingoji.
14. Ką ką ką jum palikt? Ką jūs kalbat niekus?
Ką ką ką ką ar mokytojus? Ar gerus, ar mielus?
Jų rūpestingumą, šypsenas ir džiaugsmą,
Neišsenkančias žinias ir amžinąjį meilės jausmą.
15. Kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvynę,
Taip Romuviečių meilė ant vieną mokyklą.
Todėl net išėję norės ją atminti,
Pasiėmę po daiktą, galės jį branginti.
16. Kelmai kelmuoti, pakalnės nuplikę.
Mes jau išeinam, štai tiek jums palikę.