Karolio Tumelio paskaita „Britų pėdsakai steigiant Lietuvos banką 1919-1922 m.“

Pranešėjas: Karolis Tumelis - Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnysis
specialistas. 2010-2016 m. mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos
fakultete, įgijo istorijos bakalauro ir magistro laipsnius. 2016 - 2021 m.
studijavo jungtinėje Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto
doktorantūroje. Mokslinių interesų sritys - Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės katalikiškoji santuoka, Lietuvos banko istorija.
Pranešimas: 1922 m. spalio 2 d. pasirodęs litas apyvartoje visą savo cirkuliacijos laikotarpį išliko stabilus ir, nepaisant krizių, niekada nebuvo devalvuotas. Tai buvo pagrindinis tarpukario Lietuvos finansų politikos
tikslas, kuris nebūtų įgyvendintas be specialios pinigų apyvartai reguliuoti sukurtos institucijos - Lietuvos banko. 1922 m. rugpjūtį, steigiant „emisijos banką“, aiškiai suvokta, kad tai bus viena svarbiausių valstybės institucijų. Todėl iš dalies paradoksalu tai, kad toks svarbus valdymo organas buvo įsteigtas tik praėjus puspenktų metų nuo nepriklausomybės paskelbimo. Jau amžininkai nevengė žerti priekaištų Lietuvos vyriausybėms už, jų nuomone, pavėluotą emisijos banko steigimą ir valstybės finansams padarytus nuostolius. Nors diskusijos dėl to, ar nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas buvo savalaikis ar pavėluotas, tęsiasi iki šiol, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos bankas buvo įsteigtas būtent 1922 m. rudenį, buvo aktyvi
(tačiau galiausiai nesėkminga) D. Britanijos kapitalo paieška.
Lietuvos ministrų kabinetai 1919-1922 m. laikėsi nuomonės, kad užsienio investicijos ir įtakingų asmenų dalyvavimas kuriant pinigų sistemą yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti tiek būsimojo emisijos banko veiklą, tiek ir jo prestižą užsienyje. Išlikę Lietuvos banko statuto projektai liudija, kad buvo gana aktyviai bendradarbiaujama su britų finansininkų grupėmis. Iš jų matyti, kad britai matė emisijos banką kaip įmonę, kurią jie su Lietuvos vyriausybe bei kitais akcininkais turėjo valdyti lygiomis teisėmis. Nuo 1921 m. pabaigos D. Britanijoje taip pat pradėta aktyviai ieškoti asmens, turėjusio padėti organizuoti Lietuvos banką, su juo 1922 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašyta darbo sutartis. Vis dėlto, nepaisant šių vyriausybės veiksmų, 1922 m. spalio 2 d. veiklą pradėjęs Lietuvos bankas buvo iš esmės lietuviško kapitalo įmonė, valdoma Lietuvos piliečių. Priešiška Vyriausybės politikai Steigiamojo Seimo narių pozicija lėmė, kad priimtame Lietuvos banko įstatyme buvo apribotos užsieniečių galimybės dalyvauti banko valdyme, o ir
potencialūs investuotojai 1922 m. antrojoje pusėje neberodė didelio susidomėjimo Lietuvos banko projektu.