Kazimiero Alchimavičiaus paveikslo „Gedimino laidotuvės“ parodos atidarymas

Parodoje pristatomas Kazimiero Alchimavičiaus paveikslas „Gedimino laidotuvės“ simboliškai užbaigia Vilniaus 700 metų jubiliejaus programą. Pirmą kartą Vilniaus miestą 1323 m. paminėjo būtent Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Baigiantis Vilniaus miesto istorijai skirtam ciklui Valdovų rūmų muziejus kviečia pagerbti valdovą, kurio asmenybė jaudina kūrėjus iki šių dienų.
Paveikslo autorius gimė 1840 m. Dambravoje (dab. Baltarusia), bajorų Dominyko ir Karolinos Alchimavičių šeimoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Vilniuje. Būsimo dailininko karjerą sutrikdė 1863-1864 m. sukilimas, kuriame K. Alchimavičius, kaip ir nemaža dalis kitų to meto bajorijos bei inteligentijos atstovų, kovojo prieš Rusijos okupaciją ir priespaudą. Numalšinus sukilimą, K. Alchimavičius buvo ištremtas į Rusijos gilumą - čia pradėjo piešti pirmuosius darbus buities ir religine tematika. Po beveik šešerių tremties metų K. Alchimavičius išvyko į Varšuvą, kur mokėsi garsaus to meto dailininko Voiceko Gersono (Wojciech Gerson) studijoje, vėliau studijas tęsė Miuncheno dailės akademijoje, Prancūzijoje vadovavo kelioms meno dirbtuvėms.
Monumentali drobė „Gedimino laidotuvės“, paties dailininko padovanota anuomet besikūrusiam Krokuvos nacionaliniam muziejui, neretai laikoma vienu brandžiausių K. Alchimavičiaus darbų. 1888 m. Sankt Peterburge paveikslas buvo apdovanotas I premija, o po metų Paryžiuje - bronzos medaliu. Tapytojo darbas buvo publikuotas ir tarpukario Lietuvos leidiniuose.

[@dainiusstrazdas1652]

Gražiai gieda gale Monodia Polska. Ačiū.

[@deimantassidorenko3386]

Kur. Laidojo. Nežinom. . O. Pavaizduota. Knygoj. Gediminas.

[@deimantassidorenko3386]

Jis. Pagonis. Buvo. Gediminas