Mano tikėjimo istorija. Aktorius Arūnas Sakalauskas

„Tikėjimas man reiškia matymą, jausmą, supratimą. Pastangą, - teigia aktorius Arūnas Sakalauskas. - Prisimenu laikus, kai šaukdavausi visų šventųjų ir paskui greit užmiršdavau, kai pagerėdavo. Aš priklausomas žmogus. Ir mano kelias į tikėjimą nėra paprastas. Nesu įsitikinęs, kad dabar turiu šimtaprocentinį tikėjimą, bet jau pradėjau matyti, kaip viskas surėdyta, kaip viskas klostosi, kaip viskas yra sujungta. Mes priklausom vienas nuo kito, ir visiškai nesvarbu, ar tu būsi prezidentas Prezidentūros aikštėj, ar Tytuvėnų autobusų stoties valytojas. Esam visi vienodi, dirbam savo darbą. Ir dirbdami galime įprasminti vienas kitą. Tai susijungia... Man sunku paaiškinti - aš tiesiog šitai matau.“
Jis prisipažįsta visą laiką mėgindavęs viską valdyti pats. Tvarkyti viską pats. Aprėpti viską pats. Ir galvodavo, kad viskas priklauso nuo jo paties.
„Bet taip nėra - aš tuo įsitikinau. Yra dalykų, kurių tiesiog negaliu padaryti, kurių negaliu suprasti iki galo ir kurie susitvarko patys. Kaip jie susitvarko - aš nežinau, bet taip nutinka. Ir aš tikiu tais dalykais. Tai galima įvardinti Dievu, galima - gyvybe, Visatos tvarka“, - sako A. Sakalauskas.
Svarbiausia, anot jo - pažinti savo ego, savimeilę: „Aš visą laiką turiu su jais kalbėtis, aiškintis. Ir kai pradedu tai atpažinti, man darosi daug lengviau. Suprantu, kad tai mano puikybė ir kad aš noriu viską valdyti. Noriu būti lyderis. Bet taip pat puikiai suprantu, kad ne mes šioj žemėj lyderiai. Ne mes. Kai pradedi pats tvarkyti visus reikalus, tada kaip su dalgiu per akmenį, - kai kurie dalykai nesusitvarko.“
Aktorius aiškina, kad jo kelias į tikėjimą yra ilgas. Bet jau pradėjo justi skonį, kas tai yra. Ką reiškia būti laisvam ir nebijoti. „Man tik dabar pradeda dėliotis, kaip kas „surėdyta“. Dėl ko turiu nesijaudinti, tiesiog palikti, nes tai ne mano kova - ją padarys už mane kažkas. Skamba juokingai, bet kažkas iš tikrųjų už mane kovoja. Kai gerai pagalvoji, perkratai savo gyvenimą - keista, kad aš dar gyvas... Tikrai keista - kažkas visą laiką man padeda pagalvę, kažkas man atidaro vienas duris, aš jas pats užtrenkiu, tada atidaro kitas, sako: eik ir dar tenai paieškok, pamėgink lyderiauti tenai nuėjęs, aš vėl užtrenkiu duris, vėl atidaro kitas. Dėl kažko mane vedžioja...
Yra dalykų, į kuriuos anksčiau nekreipdavau dėmesio, bet dabar kreipiu ir galiu pasakyti: kaip filmuose koks nors ateivis sužeidžiamas, ir jam žaizda iškart užgyja, lygiai tas pats ir mums - mes spjaunam sau į delną, ir jis per laiką užgyja. Viskas tobulai padaryta. Tobulas žmogaus kūnas. Ir kas tai padaro - aš nežinau. Galima sakyti - evoliucija. Galima sakyti - Dievas“, - kalba A. Sakalauskas.
Kūrybinė komanda: Jurgita Jačėnaitė, Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.
Daugiau: www.bernardina....