Рет қаралды 881
Vienintelį pastatytą Vilniaus kovinių įtvirtinimų ruožą galima rasti Stepono Batoro ir Alberto Kojelavičiaus gatvių prieigose. Stepono Batoro traktas (istorinis LDK laikų kelias, jungęs Vilnių ir Polocką) buvo strategiškai svarbus, nes būtent čia planuota atremti iš rytų puolančią Raudonąją armiją. Šiame ruože esančius įtvirtinimus suprojektavo pulkininkas Władysławas Wyszyńskis, numatęs, kad kiekviename jų turės gintis po vieną karių kuopą (apie 100 karių).
Du iš keturių čia esančių gynybinių bunkerių yra gana paprastos konstrukcijos. Juose numatytos patalpos įgulai ir šaudmenims saugoti, įrengtos 30 metrų ilgio poternos arba požeminiai tuneliai, jungę du išėjimus. Viename jų subetonuotas stebėjimo ir ugnies taškas su betonine platforma, ant kurios turėjo būti pastatomas trikojis su „Browning“, „Maxim“ kulkosvaidžiu arba prieštankinis pabūklas. Ugnies taškai neturėjo jokios priedangos.
Dviejų-trijų karių aptarnaujama įgula turėjo tilpti gana ankštoje erdvėje, turinčioje siauras stovėti skirtas atbrailas, ant kurių buvo ne itin patogu išsilaikyti. Sienoje, netoli ginklo platformos esančioje nišoje, turėjo būti laikomi šaudmenys. Esant reikalui čia pat esančiais laiptais įgula turėjo pasišalinti į saugią priedangą požeminėje poternoje. Patį įtvirtinimą turėjo juosti trijų eilių spygliuotos vielos tvora.
Kiti du bunkeriai, esantys į šiaurę nuo A. Kojelavičiaus ir Stepono Batoro gatvių, pasižymi daug sudėtingesne konstrukcija ir struktūra. Šie bunkeriai yra daug didesni ir sukonstruoti gynybai nuo pėstininkų. Šie įtvirtinimai yra kryžminio plano - turintys susikryžiuojančias poternas, kurių galuose įrengti nuo puolančių pėstininkų šūvių apsaugoti betoniniai ugnies taškai arba dotai. Besiginantiesiems dotuose numatytos stebėti ir šaudyti skirtos angos.
Kūrybinė komanda: Kęstutis Kilinskas, Gediminas Šulcas, Dalia Vyskupaitytė.
Daugiau: www.bernardinai.lt/lenkijos-1....
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR krašto apsaugos ministerija.