PO MIRTIES NĖRA JOKIOS ATSKIRTIES: PRAGARO NĖRA - GYVENIMAS PO MIRTIES | Klinikinė mirtis | NDE

[@justas5183]

Pagaliau daug naudingesnė info, negu praeiti video

[@prasmelt]

Dėkoju 🙂 Iš tikrųjų kiekviename video yra dalelė informacijos, papildančios tarsi dėlionę, kuri mums duoda bent jau kažkokį ribotą supratimą. Iš šio pasaulio į anapus mes išsinešime būtent jausmus, patiriamus čia ir todėl būtent jausmai yra akcentuojami beveik visų pasakojančių.

[@justas5183]

@@prasmelt už jausmus/emocijas atsakinga limbinė smegenų dalis. Tai jeigu žmogus per negatyvią prizmę vertina viską kas vyksta ne pagal jo užgaidas, tai tą negatyvią patirtį ir išsineš. Tik požiūrio ir minčių valdymo klausimas kokias emocijas ir būsenas patirsime įvairiose situacijose

[@prasmelt]

Taigi, Justai, šiame pasaulyje mūsų gyvenimas toks ir yra, kad jo esmines aplinkybes pasirenkame patys, iš anksto ir tų aplinkybių spektras yra didžiulis - kiek žmonių, tiek ir margų gyvenimų; ir iš anksto kiekvienas pats nusprendžia ką jis nori patirti šiame gyvenime. Ir jau anapus, objektyvioje šviesoje, tu pats vertinsi buvusį savo gyvenimą - geras jis buvo ar prastas, ko jame išmokai, patirdamas tai, ko norėjai. O požiūris yra tavo mąstymo (tokio, kokį išvystei ir turi) proceso rezultatas.

[@justas5183]

@@prasmelt kažkaip sveiku protu sunku patikėt, kad savanoriškai pasirenkame sau visokias nelaimes, ligas ir t.t. Juk to nenorėtų niekas. Niekas nenorėtų sau kenkti. Visi nori, kad gyvenimas būtų kaip pramoga, kaip žaidimas, kurį visada laimi. Bet dažnam žmogui gyvenimas yra tarsi nuolatinė prievolė dirbti kaip arkliui ir tenkinti kitų poreikius, spręsti kitų problemas. Būtų žmonių valia, tai jie pasirinktų viską žinoti, o ne gimti nieko nežinančiais ir nuolat laužyti galvą ieškant išeities iš situacijų arba beviltiškai nežinant ką daryti

[@prasmelt]

@@justas5183 Į šį pasaulį mes atkeliaujame patirti tai, ko anapus negalima patirti - skausmą, neviltį, kančią, neapykantą, sielvartą... galų gale - vienatvę ir beviltiškumą. Be to, anapus mes nežinome kas yra nemeilė, nes anapus viskame yra besąlygiška meilė. Gyvenimas šiame grubiame pasaulyje mums duoda ypatingą patirtį iš kurios darome tam tikra išvadas. Todėl jeigu ateidami į šį pasaulį pasirinktume "minkštą ir švelnų, pūkuotą" gyvenimą, kuriame viskas viskas būtų tik teigiama - tame nebūtų jokios prasmės, nes anapus viskas ir taip yra tik teigiama. Mes būtent dabar taip galvojame, kad nesirinktume jokių sudėtingų iššūkių gyvenimui čia, tačiau anapus, kur yra visos žinios ir visiškai kitoks suvokimas, savo tobulėjimui renkamės tai, kas mums padeda mokytis bei vystytis ir kilti aukščiau. Jeigu šiame pasaulyje mes gimtume viską žinančiais, mes tiesiog negalėtume čia gyventi, matydami šio pasaulio grubumą ir mūsų fizinį netobulumą; mes negalėtume susitaikyti su šio pasaulio aplinkybėmis bei sąlygomis. Jau vien tik mūsų kalba yra ypač netobula bei primityvi, kai anapus minčių bei žinių suvokimas vyksta vos akimirksniu. Tačiau šis gyvenimas iš tikrųjų yra tarsi spektaklis, kuriame kiekvienas vaidiname laisva valia pasirinktą tam tikrą rolę. Todėl į šį gyvenimą reikia žiūrėti daug lengviau ir paprasčiau, nes anapus, kai pragyvensime šį gyvenimą - jis mums atrodys tik kaip kažkoks "nuotykis".

[@vytaspavarde9165]

Pagarba autoriui už puikų darbą. Nuostabios žmonių patirtys verčia mus būti geresniais.

[@prasmelt]

Dėkoju! Tikrai taip. Reikia tapti geresniais, kad anapus nebūtų "gėda" prieš patį save.

[@dimitrijusz1119]

😇

[@zenonasvainoras7392]

Dėkui, kiekvienas žmogus yra Dieve o Dievas žmoguje.

[@irenamarcinkiene1109]

Dekoju,malonu tai zinoti 😊

[@prasmelt]

Taip, iš tikrųjų yra daug daug geriau negu mums atrodė anksčiau.