Priklausomybių ligos. Tinklalaidė #2. Monikos istorija

„Dienos pradėjo būti beprasmės. Atrodė, jeigu nepavartosiu, diena kaip veltui praėjusi - pilka, neįdomi. Po truputį prasidėjo sistemingas vartojimas. Supratau, kad man tai nepatinka, nes kiekvieną dieną reikia pinigų, aš jau atsiribojusi nuo visų draugų, kurie nevartoja, bendrauju tik su vartojančiais“, - pasakoja moteris.
Monika vogė, žeminosi ir buvo žeminama, vaikščiojo ten, kur grėsė pavojus jos gyvybei. Rytą atsikėlusi nežinodavo, kaip baigsis jos diena. Nematė jokių prošvaisčių, galvojo, kad taip ir mirs, tačiau po šešerių metų vartojimo pakliuvo į reabilitaciją. Pradėjusi sveikti atkrito, nes galvojo, kad vis dėlto nėra priklausoma - pavartojo alkoholio. Palaipsniui grįžo prie narkotikų, nors buvo susižadėjusi ir susilaukusi vaikelio.
Dabar moteris gyvena priklausomybes turinčių asmenų bendruomenėje „Aš esu“, po truputį jaučiasi stipresnė, pagaliau turi tikslų ir svajonių. Jos santykiai su dukra ir tėvais geri. Ji atidavinėja skolas. Moniką džiugina bendravimas su žmonėmis, saulė, kiekvieną vakarą ji dėkoja už paprastus mažus dalykus, kuriuos turi. Suprasdama, kad praeities nepakeisi, ji nori eiti į priekį.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas.
Daugiau: www.bernardina....