Raudonųjų partizanų bunkeriai Rūdininkų girioje - kruvinos istorijos palikimas

Rūdininkų giria 40 tūkst. hektarų miško ir čia visada vaikščiojo ir vaikščios vyrai su automatais.
Dabar kertamas miškas poligonui, o II pasaulinio karo metais čia diversantus mėtė sovietai, vėliau, karui baigiantis, vokiečiai desantavo Nactigal bataliono karius, kurie turėjo eiti į Baltarusiją ir organizuoti pasipriešinimą sovietams bei tapo Juodosios katės organizacijos pagrindu. Čia veikė ir Armija Krajova daliniai.
Tačiau šį kartą ne apie apie. Nežinia, ar rengiant vietą poligonui išliks ir raudonųjų partizanų bunkeriai. Kadaise tai buvo, tikėtina, iki 100 ginkluotų žmonių talpinanti stovykla su mediniais bunkeriais. Ne, ne tokiais kaip mūsiškių - slaptais ir nepastebimais. Atviri ir patogūs. Vokiečiai į miškus lindo retai. Neturėjo tiek jėgų, kiek sovietai.
Čia veikė raudonieji desantininkai, mėginę imituoti kovą su okupantais. Čia vyko ir Pirčiupių tragedija, kai partizanams nušovus 6 vokiečius (8 dingo be žinios), esesininkai atvažiavo deginti Pirčiupių.
Nacių kerštas buvo žiaurus ir negailestingas. Įsakius SS ir policijos 16-ojo pulko vadui Valteriui Titeliui (Walter Titel), to pulko 3-iojo bataliono kareiviai birželio 3-iosios vidudienį apsupo Pirčiupių kaimo dalį, vadinamą Naujaisiais Pirčiupiais, visus tuo metu ten buvusius žmones - 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą - suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. Gyvi liko tik tie Pirčiupių kaimo gyventojai, kurių tuo metu nebuvo namie.
Šiuose bunkeriuose sėdintys partizanai turėjo girdėti kas vyksta - tiesiai nuo čia iki kaimo tik keli kilometrai. Tačiau niekas net nepajudėjo. Eiti kautis su esesininkais visai kas kita nei šaudyti jiems į nugarą.
Sovietmečiu bunkeriai rekonstruoti - išbetonuoti, padaryti "šloingos kovos" simboliu. Dabar liko tik niekam nereikalingi betoniniai maišai girioje.

[@safarigo]

O kodėl be garso?

[@arunasmilasius7061]

dar tiek nepatobulėjau