Tautinių mažumų departamento strateginė sesija buvo skirta baltarusių bendruomenei

Birželio 28 d. Vilkiškių dvaro sodybos rūmuose vyko antroji šiemet Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginė sesija „Lietuvos tautinės bendruomenės ir naujoji imigracija: tautinės tapatybės (re)konstravimas“. Šį kartą ji buvo skirta baltarusių bendruomenės Lietuvoje integracijos klausimams.
Sesijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, žiniasklaidos ekspertas Aidas Petrošius, baltarusių interneto dienraščio „Nasha Historyja“ redaktorius Andrej Dynko, elektroninio gudų laikraščio Vilniuje „Run“ redaktorius Siarhey Haurylenka, Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejaus direktorė Liudvika Kardis ir Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos mokytoja Jelena Zabelskaja. Renginį moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Savo įžvalgomis ir pastebėjimais dalinosi tautinių bendruomenių atstovai, žurnalistai, visuomenės veikėjai, valstybės institucijų atstovai.
Atidarydama renginį, Departamento direktorė akcentavo, kad strateginių sesijų tikslas - užčiuopti ir identifikuoti neakivaizdžius procesus, kurie dar tik pradeda formuotis mūsų valstybėje tam, kad Lietuvoje būtų kuriama darni, integruota visuomenė.
Pristatydamas žiniasklaidos stebėsenos tyrimą, A. Petrošius pastebėjo, kad Lietuvos žiniasklaida skiria nepakankamą dėmesį baltarusių bendruomenės gyvenimui Lietuvoje. Diskusijos metu buvo pasiūlyta teikti alternatyvias žinutes žiniasklaidai apie bendruomenės gyvenimą bei aktyvinti baltarusių diasporą, integruojant į Lietuvą atvykstančius baltarusius.
Pasakodamas apie politinius procesus Baltarusijoje ir media erdvę, A. Dynko atskleidė, kad daugumą į Lietuvą atvykusių baltarusių į dabartinę situaciją žiūri kaip į laikiną ir tikisi netrukus sugrįžti į savo tėvynę, todėl vertina save, kaip relokantus, o ne imigrantus. Jis akcentavo, kad atvykstantys baltarusiai yra išskirtinai lojalūs Lietuvai ir turi tokias pačias vertybes, kaip lietuviai.
Pasitelkdamas „Vagnerio grupės“ žygio pavyzdį, jis pabrėžė, kad autoritarinių režimų situacija labai greitai keistis ir analizavo kaip galėtų pasikeisti situacija Baltarusijoje, įvykus valdžios pokyčiams Rusijoje. Taip pat buvo paliesta baltarusijos politinių kalinių problema, kurių oficialiais duomenimis yra apie 1500. Kalbėta apie pilietinių ir religinių bendruomenių gyvenimo ribojimus Baltarusijoje. Ateities pokyčius pranešėjas tiesiogiai siejo su karo Ukrainoje baigtimi, tačiau akcentavo, kad Ukrainos pergalė nelems Baltarusijos režimo griūties bei pabrėžė būtinybę skleisti informaciją ir palaikyti nuolatinį kontaktą su Baltarusijoje likusiais žmonėmis.
S. Haurylenka savo pranešime apžvelgė Lietuvos gudų žiniasklaidos pokyčius ir iššūkius, o L. Kardis pasakojo apie kultūrinės erdvės pokyčius po staigaus baltarusių bendruomenės pagausėjimo Lietuvoje, atvykstančių žmonių emocines nuotaikas ir lūkesčius.
J. Zabelskaja pristatė baltarusių P. Skorynos gimnazijos veiklą Lietuvoje. Šį švietimo įstaiga yra vienintelė valstybinė mokykla, vykdanti ugdymo procesą baltarusių kalba. Joje gali mokytis moksleiviai nuo 1 iki 12 klasės, yra ikimokyklinės grupės. Mokytoja pabrėžė, kad šiuo metu mokykla negali priimti visų norinčių joje mokytis moksleivių. O mokyklos tikslas - darni jaunuolių, atvykstančių iš Baltarusijos ir Ukrainos integracija, teikiant prioritetą jų psichologiniam komfortui ir lietuvių kalbos mokymuisi.