Vasario 16-oji Kaune (1938)

Iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 20-mečio šventimas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei Prezidentūros sodeliuose. Kaunas, 1938 02 16.
Celebration of the 20th Anniversary of Reinstating Independence of Lithuania. Kaunas, 16th of February 1938.
"Lietuvių tautos džiaugsmo diena
Praėjusioji vasario 16-oji visoje Lietuvoje ir užsienio lietuvių kolonijose buvo didžiulė mūsų tautos tikro džiaugsmo diena. Tas džiaugsmas vaizdingai atsispindėjo visuose viešuose pasirodymuose, susirinkimuose, koncertuose ir kituose visuomenės sambūriuose. Jau vasario 16 d. išvakarėse visur buvo ryški šventinė nuotaika. Didesnių centrų valdžios, savivaldybių ir organizacijų būstinės žėrėjo elektros lempučių iliuminacijoje. Tų šviesų spinduliuose išaušo džiaugsmo dienos rytas. Miestai, miesteliai ir kaimai pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Palikę kasdieninius darbus, žmonių būriai traukė į bažnyčias iškilmingoms pamaldoms. Po jų prie Laisvės paminklų, kapinėse, o kai kur ir kautynių laukuose buvo pagerbti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės. Jiems reiškiamą pagarbą dar labiau įprasmino visų bažnyčių varpų gaudimas ir jų amžino poilsio vietose sudėti organizacijų vainikai bei gėlių puokštės. Pavakare iškilminguose posėdžiuose buvo prisiminti mūsų nepriklausomojo gyvenimo darbai ir laimėjimai, buvo suruošti tautinės muzikos koncertai ir vaidinimai. Visos vasario 16 d. iškilmės dar labiau kėlė mūsų visuomenės nuotaiką ir ji išsiliejo į didžiulę džiaugsmo jūrą.
Kaune šventės išvakarėse įprastas vaizdas visiškai pasikeitė. Miestas įsivilko į šventinius drabužius, išmargintus įvairiais paveikslais ir spalvomis. Daugelyje viešų vietų iškabinti šūkiai visiems miesto gyventojams iškalbingai bylojo apie besiartinančią didžiąją švente. Jai išaušus, visi namai skendo tautinėse vėliavose. Namų langus, balkonus ir krautuvių vitrinas išpuošė tautinių spalvų kaspinais, kurie apjuosė Vyčio ženklo, Respublikos Prezidento Antano Smetonos ir tautinio atgijimo patriarchų dr. J. Basanavičiaus ir dr. V. Kudirkos paveikslus. Minių minios žmonių užtvenkė miesto gatves, kuriomis į pamaldas žygiavo kariuomenės dalys ir organizuotoji visuomenė su savo vėliavomis. Pamaldos įvyko visose bažnyčiose ir kitų tikybų šventnamiuose. Archikatedros Bazilikoje iškilmingose pamaldose dalyvavo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, vyriausybės nariai, kariuomenės vadovybė, svetimų valstybių atstovai, seimo nariai ir organizacijų vadovai. Po pamaldų kariuomenės dalys, šaulių garbės kuopa, organizacijos, įmonių darbininkai, studentų korporacijos ir mokyklos išsirikiavo ties Vytauto Didžiojo muziejaus sodeliu, o vėliavų miškai ošė prie Nežinomojo Kareivio kapo. Atvykus vyriausybės nariams ir kitiems aukštiesiems svečiams, prasidėjo žuvusiųjų pagerbimo apeigos. Orkestrams griežiant gedulingą maršą, žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklą apdengė kariuomenės vadovybės, seimo, svetimų valstybių karo atstovų, organizacijų,- įmonių darbininkų ir daugelio kitų vainikai. Į susirinkusias minias prabilo ministerio pirmininko pavaduotojas susisiekimo ministeris inž. J. Stanišauskis, kuris, priminęs mūsų didžios praeities žygius, pabrėžė, kad, juos turėdama prieš akis, lietuvių tauta parodė nepalaužiamą valią atstatydama nepriklausomą valstybę ir pareikšdama pasauliui, jog ji nemananti išsižadėti savo amžinosios teisės būti laisvai ir nepriklausomai savo tėvų žemėje.
Ministerio kalbą palydėjo Tautos himnas, kurio metu laimingai Lietuvos ateičiai gaudė Laisvės varpas drauge su visų Kauno bažnyčių varpais ir buvo saliutuojama patrankų Šūviais. Iškilmės baigėsi kariuomenės dalių, šaulių ir organizacijų vėliavų paradu.
Keli šimtai organizacijų vėliavų iš muziejaus sodelio nuvyko pagerbti Respublikos Prezidentą. Visų organizacijų vardu Prezidentą pasveikino savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkas ats. plk. ltn. Gužas, kuris šia proga, tarp kita ko, pasakė:
- Nepriklausomos Lietuvos visi gyventojai be tautos ir tikybos skirtumo mini šią mūsų valstybės istorine dieną su didžiausiu dvasios susikaupimu ir pasiryžę pradėtą žygį dėl Lietuvos ateities tęsti toliau ligi galutinio laimėjimo, ligi tos valandos, kada visos Lietuvos žemės bus sujungtos į vieną kūną po valstybine Vyties vėliava, kuri vėl suplevėsuos senajame Gedimino pilies bokšte."
("Karys", 1938 m. vasario 24 d., Nr.8, 231 psl.)
Garso takelis (Sound track): fragmentas (pabaiga) iš Mikas Petrauskas "Gaudžia trimitai" - R. Eimontas, įrašas iš savilaidinės kasetės "Kauno varpai", 1992; Bronius Jonušas - "Nedelios rytelį".
Originalo saugotojas - Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

[@leopardasabramavicius-ww7qh]

❤

[@Lucas-yq5qo]

Cia 20, O dabar net šimtmetis 😀