Aušrinė Norkienė: Europos Sąjungos parama švietimui neturi didinti atskirties Lietuvoje

Ar Europos Sąjungos skiriama parama valstybėms narėms jų švietimo, mokslo ir ugdymo sistemų veiklai ir reformoms netampa veiksniu, kuris sukuria vis didėjančią skirtį tarp kaimo ir miesto mokyklų, tarp valstybinių ir privačių gimnazijų, tarp turtingesnių ir mažiau pasiturinčiųjų?
"Švietimas, o jei plačiau imsime - bendrasis, profesinis ir aukštojo mokslo ugdymas yra toji sistema, per kurią mes galime, o tiksliau turime, privalome, suformuoti augančią asmenybę - pilietį.
Žvelgiant į Vyriausybės raikomą biudžeto pyragą, nesunku pastebėti, kad švietimui jame tenka tikrai ne pati ploniausia riekė. Tai lyg ir suprantama - geram ugdymui reikia ir pakankamai lėšų. Klausimas yra tik tas, kaip tikslingai ir kur šios lėšos yra panaudojamos, ar visuomet jos taikliai pasiekia tą tikslą, kam tokios lėšos ir yra skiriamos.
Kaip pavyzdį noriu pasakyti šios konservatorių valdomos Vyriausybės vieną iš švietimo sistemos reformos „arkliukų“, kurį valdantieji pateikinėjo kaip tobulą panacėją sutvarkyti švietimo sistemai. Tai Tūkstantmečio mokyklų programa.
Idėja lyg ir graži, ir teisinga - sukurti šiuolaikiškiausiomis priemonėmis aprūpintų ugdymo įstaigų bazę, kurioje išsilavinimo būtų galima siekti naudojantis modernioje infrastruktūroje, su naujausiomis technologinėmis priemonėmis ir kt.
Tačiau kas iš viso to gavosi? Ogi sukūrėme elitinių mokyklų tinklą, pasiekiamą tik išrinktiesiems moksleiviams, o jų sąskaita naikiname mažąsias mokyklas, uždarinėjame mažesnes gimnazijų klases. Taip spręsdami ugdymo klausimą, mes sukuriame socialinę atskirtį, kai ypač regionuose aukštos kokybės švietimas tampa neprieinamas. To neturėtų būti.
Paradoksas, bet minėtoms Tūkstantmečio mokykloms buvo panaudota ir Europos Sąjungos finansinė parama. Vien šios programos I etapo veikloms įgyvendinti skirta 210 mln. eurų iš Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.
Turėjusi tapti pažangi ir į mokinį bei ugdymo kokybę išimtinai nukreipta paramos programa Lietuvoje konservatorių dėka tapo tam tikru masalu ir finansine pagunda savivaldybėms, kai buvo pastarosios verčiamos pertvarkyti savo ugdymo įstaigų tinklą, kad šis atitiktų keliamus Tūkstantmečio mokykloms reikalavimus.
Už tai žadama ženklios finansinės sumos paramai. Tai ne viena savivaldybė susigundė tokiomis piniginėmis paskatomis, uždarė mažąsias mokyklas kaimuose, mažino ir naikino gimnazijų klases. Ar tikrai nuo to pagerėjo ugdymo kokybė? Ar vaikas, kuriam iki mokyklos reikia važiuoti 30 ir daugiau kilometrų, kuris praktiškai iš namų išvažiuoja pusę septintos ryto ir grįžta apie septynioliktą valandą - ar tikrai jis bus pajėgus dar ir kokybiškai atlikti namų darbus, galų gale - pailsėti, išsimiegoti?
Paradoksas, bet išeina, kad tokią paramą naudojame socialinės atskirties didinimui, visuomenės tam tikra prasme klasifikavimui į sėkmingus ir mažiau vertus sėkmės bendruomenės narius. Tai aš keliu klausimą, ar toks rezultatas atitinka Europos Sąjungos paramos keliamus tikslus? Mano nuomone, tikrai ne", - #OpozicijosTelevizija diskusijų klube "Lygiaverčiai europiečiai" sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Europos Parlamentą, Seimo narė, LVŽS frakcijos Seime seniūnė AUŠRINĖ NORKIENĖ.
#OpozicijosTelevizija pristato diskusijų klubą #LygiaverčiaiEuropiečiai, kuriame diskutuojama rinkimų į Europos Parlamentą temomis ir pristatomos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į EP programinės nuostatos.
Šiandien laidoje apie švietimo sistemą, jos klaidas, ydas ir lūkesčius diskutuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai į Europos Parlamentą - teisininkas KĘSTUTIS SKREBYS ir Seimo narė AUŠRINĖ NORKIENĖ.
Mieli #OpozicijosTelevizija kanalo žiūrovai, spauskite mygtuką su varpeliu - prenumeruokite mūsų kanalą!
Birželio 9-ąją dalyvaukite rinkimuose į Europos Parlamentą ir balsuokite už sąrašą Nr. 5 - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir jos atstovus rinkimuose!
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos.