Audronės Gruodytės pranešimas „Lietuvos Respublikos kolekcinės monetos atkūrus nepriklausomybę“

Prnaešėja: Audronė Gruodytė - Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento
Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė. Veiklos
sritis - monetų sukūrimo ir kaldinimo procesų organizavimas ir
kontrolė, susijusių teisės aktų ir metodinės medžiagos parengimas,
grynųjų pinigų išleidimo į apyvartą procesų kontrolė, siekiant, kad jie
būtų vykdomi tinkamai ir laiku, numizmatinių vertybių sukūrimo ir
pagaminimo kokybės kontrolė. A. Gruodytė yra Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos narė, atstovauja Lietuvos bankui tarptautinių organizacijų darbo grupėse grynųjų pinigų klausimais. Vilniaus universitete įgijo aukštąjį
universitetinį ekonomikos srities išsilavinimą.
Pranešimas: XX a. pabaigoje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos bankas savarankiškai galėjo vykdyti pinigų politiką ir vieną esminių, be kitų, funkcijų - pinigų emisiją: projektuoti ir leisti pinigus - banknotus ir monetas.
Šis pranešimas yra skirtas Lietuvos banko kolekcinių monetų leidybai 1993-2022 m. laikotarpiu apibendrinti - nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki Lietuvos banko 100 m. sukakties minėjimo. „Pasklidusios po pasaulį jos [monetos] skelbia apie krašto kultūros laimėjimus, atskleidžia šalies istorijos puslapius ir kaip meno kūriniai turtina tautos kultūrinį paveldą.“¹ Lietuvos banko leidžiamų monetų paskirtis ir esmė - puoselėti Lietuvos valstybės vertybes pasaulyje: a) primenant istorinius ir pastarųjų dienų šalies ir tautos gyvenimo įvykius, b) užpildant baltas dėmes kultūros ir istorijos puslapiuose, c) atkreipiant dėmesį į Lietuvai ir visuomenei svarbius įvykius, taip nuolat puoselėjant tautos kultūrinį paveldą. Be to, monetų leidyba - tai ir kolekcininkų veiklos objektas.
„Ilgamečių kaldinimo tradicijų, šiuolaikinio dizaino ir naujų technologinių galimybių derinimas ir dermė leidžia sukurti išskirtinį, subtilų mažosios plastikos kūrinį, galintį daryti įtaką kolekcinių (proginių) monetų sekai ir tendencijoms visame pasaulyje.“ Lietuvos banko kolekcinių monetų leidyba 1993-2022 m. laikotarpiu apžvelgiama keliais skirtingais pjūviais: i) temų aktualumas ir reprezentacijos pobūdis; ii) monetų sekos atitinkama kryptimi; iii) metalo ir nemetalo technologijų naudojimas; iv) heraldikos tradicijų laikymasis.
Monetos reprezentuoja Lietuvos valstybę šiomis raiškos kryptimis: valstybingumo ir istorijos bei kultūros. Valstybingumo ir istorijos raida atspindėta monetose, skirtose Lietuvos vardo 1000 m. sukakties
minėjimui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimui ir valdovams, senosioms valstybingumo tradicijoms, taip pat Konstitucijai ir moderniajam valstybingumui, Lietuvos pergalėms mūšiuose.
Kultūrinė Lietuvos misija atspindėta monetose, skirtose netolimos istorijos įvykiams, šiuolaikinėms sukaktims paminėti, Katalikų bažnyčiai, įvairių sričių svarbiems asmenims, Lietuvos mokslui, menui, kultūros laimėjimams, liaudies tradicijoms, raštijos kūriniams, institucijų veiklos sukaktims, svarbiems viešojo gyvenimo faktams, Lietuvos gamtai, sportui, miestams, UNESCO paveldo vietoms, architektūros paminklams, reprezentacijai tarptautinėse programose.
Pranešime apžvelgiama Lietuvos banko leidžiamų monetų forma, pažymint siekį pritraukti kolekcininkų dėmesį neįprastais, naujoviškais technologiniais sprendimais. Pagal tai monetas galima skirstyti į keletą grupių, tai: a) tradicinės apvalios, b) netradicinės formos, c) monetos, pagamintos taikant papildomas technologijas; d) skaitmeninės.
Tradicinės apvalios formos monetos (vyraujanti forma) yra gaminamos iš spalvotųjų metalų lydinio, sidabro, aukso. Netradicinės formos monetos (pasirinkta geometrinė forma - kelių dalių žiedas, kvadratas, dvylikakampis, dviejų dalių stačiakampiai, elipsė su sfera, išgaubta su sferiniu rutuliuku) yra gaminamos iš spalvotųjų metalų lydinio, sidabro.
Monetos, pagamintos taikant papildomas technologijas (iš sidabro), yra vertingos dėl netradicinių aukštos kokybės efektų, kaip antai dvigubas (paslėptas) vaizdas, tampografinė spauda, UV / skaitmeninė spauda, mikrošiurkštinimas, ovalinė kiaurymė, inkliuzai (gintaras).
Skaitmeninės formos monetos (virtualūs žetonai) yra leidžiamos elektroninėje erdvėje, jų analogas fizinės metalinės stačiakampio formos monetos (iš sidabro) - su UV / skaitmenine spauda.
Deramą vietą tarp leidžiamų monetų užima proginės dviejų eurų monetos, kaip mokėjimo priemonė naudojamos visoje euro zonoje. Šios rūšies monetose įamžintas lietuviškas žodis, sostinė Vilnius, UNESCO objektai, regionai, Europos Sąjungos bendrystė. Taip žinia apie Lietuvos valstybę skleidžiama pasaulyje, gyventojams kasdien naudojant grynuosius pinigus.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gausus dailininkų būrys ieško savitos, įdomios monetų formų išraiškos, aktyviai dalyvauja grafinių projektų konkursuose.
Moneta - tai šiuolaikinio dizaino, naujų technologijų ir ilgamečių kaldinimo tradicijų sintezė.