Dalios Grimalauskaitės pranešimas „Architekto Vladimiro Dubeneckio pėdsakai pinigų istorijoje“

Pranešėja: Dalia Grimalauskaitė - Lietuvos nacionalinio muziejaus,
Numizmatikos skyriaus vedėja. Lietuvos nacionalinio muziejaus
Numizmatikos skyriuje dirba nuo 1991 m., skyriaus vadovės pareigas
eina nuo 1993 m. Pagrindinė mokslinė tema - Numizmatika ir
numizmatikos kolekcionavimas Lietuvoje XVIII-XXI a. Mokslinėse
konferencijose dalyvauja nuo 1994 m., yra parengusi daugiau kaip
100 publikacijų Lietuvoje ir užsienyje (20 su bendraautoriais), LNM
leidinio „Numizmatika. Metraštis“ sudarytoja (2000-2011),
monografijos „Pinigai Lietuvoje“ (Vilnius, 2016) bendraautorė.
Baltijos šalių numizmatų draugijos narė - steigėja.
Pranešimas: Tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus rinkiniuose esančių architekto Vladimiro Dubeneckio (1888-1932) 700 darbų, perimtų 2006 m. iš panaikinto Architektūros muziejaus, saugomi keli šio dailininko sukurti piniginių ženklų eskizai. Nesignuoti eskizai, atlikti tušu, akvarele, pieštuku ant popieriaus lapelių, suklijuoti ant vatmano lakštų po kelis (tik dviejuose lapuose yra keli eskizai). Tarp jų atsidūrė keli pašto ženklų eskizai, vienas - galimai pašto ar fiskalinio ženklo eskizas.
Duomenų, kad dailininkas būtų kūręs piniginius ženklus pagal užsakymus, nėra, todėl R. Kuncienės kataloge ji „banknotų eskizus“ įvardino kaip „galimą laisvalaikio kūrybą“, o L. Preišegalavičienė
šį V. Dubeneckio darbą apibūdino kaip vieną iš „pasiūlytų smulkių dailininko apipavidalintojo pareigų“ dėl neturėjimo rimtų architekto darbų 1919-1920 metais.
Eskizai nedatuoti, tik metai ant kai kurių piniginių ženklų leidžia juos priskirti 1919-1920 metams. 1919 m. dailininkas gyveno Vilniuje, persikėlęs į Kauną, tarnavo Prekybos ir pramonės ministerijoje, kuri 1919 m. pabaigoje buvo sujungta su Finansų ministerija. Tai buvo laikas, kai Lietuvos banko funkcijas vykdė Rytų skolinamoji kasa, o kaip piniginiai ženklai tarnavo Skolinamosios kasos 1918 m. balandžio 4 d. laidos ženklai - kelių nominalų markės, nuo 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausybės sprendimu oficialiai pavadintos auksinais (pfenigai - skatikais). Vyko diskusijos dėl nuosavos valiutos ir paruošiamieji jų kūrimo darbai.
Iš 20 piniginių ženklų eskizų Skolinamosios kasos markėmis pavadinti 8 ženklai (pusė jų - su 1919 m. data), Skolinamosios kasos auksinais - 3 vnt. (1 - 1919 m., 1 - 1920 m., 1 - be datos), Banko auksinu - 1 vnt. (be datos). Jei eskizai būtų kuriami 1919 m. antroje pusėje, dailininkas veikiausiai nors vieną būtų pavadinęs muštiniu, nes 1919 m. liepos 31 d. Vyriausybėje buvo priimtas nutarimas auksino pavadinimą pakeisti muštiniu.
Ženkluose matosi vaizdulių, kompozicijos ir šrifto paieškos, spalvų derinimas. Ypatingas dėmesys skirtas valstybės herbui (pusėje eskizų Vytis vaizduojamas raudonos spalvos heraldiniame skyde),
taip pat - tautiniam ornamentui (naudojamos tautinės vėliavos spalvos) bei senajai architektūrai (trijuose eskizuose - miesto vartai su šoniniais bokštais, viename - pastato fasadas su šešiomis kolonomis - Vilniaus
arkikatedra?).