Kaimo klebono pamokslas: ...Dievo mylimosios dulkės. I gavėnios Sekmadienis. 2024 vasario 18

Рет қаралды 686

3 ай бұрын

Pranciškus: esame Dievo mylimos dulkės
Išmalda, malda ir pasninkas leidžia skleisti Dievo meilę į daugelio kasdienio gyvenimo situacijų „dulkes“, kad į jas sugrįžtų viltis, pasitikėjimas ir džiaugsmas. Būtent todėl išmalda, malda ir pasninkas nėra vien tiktai išoriniai veiksmai, o veda į širdį, krikščioniškojo gyvenimo esmę, - pažymėjo popiežius Pelnų trečiadienio Mišių homilijoje.
Trečiadienio popietę popiežius vadovavo Pelenų trečiadienio Mišioms Šv. Sabinos bazilikoje ant Romos Aventino kalvos. Prieš mišias jų dalyviai su popiežiumi ėjo atgailos procesijoje iš netoliese esančios Šv. Anzelmo bažnyčios.
Prieš pelenų barstymo apeigas kreipdamasis į mišių dalyvius popiežius mišių homilijoje kalbėjo apie išmaldos, maldos ir pasninko slaptumo reikšmę. Atsiverti slaptumui reiškia sugrįžti į širdį. Tai kelionė iš išorės į vidų. Tavo Tėvas regi slaptume (žr. Mt 6, 4). Vykdyti išmaldą, melstis ir pasninkauti slaptume yra tai, ko ko gavėnios laikotarpio pradžioje Jėzus prašo iš kiekvieno. Jis nepaliauja kartojęs: atsiverk slaptumui, sugrįžk į širdį. Sugrįžk į save. Būtent viduje tarpsta baimė, kaltės jausmas, nuodėmės, būtent į jas nužengė Viešpats tam, kad tave išgydytų ir nuskaistintų. Tad ženkime į savo vidinį kambarį: jame gyvena Viešpats, jis prisiima mūsų silpnumus ir mus myli be sąlygų.
Per Gavėnios savaites paskirkime vietos tyliai šlovinimo maldai, kurioje galėtume klausytis Viešpaties jo akivaizdoje taip, kaip Mozė, Elijas, taip, kaip Marija ir Jėzus. Atgręžkime širdies ausis į tą, kuris tyloje nori mums pasakyti: „Aš esu tavo Dievas, gailestingumo ir atjautos Dievas, atleidimo ir meilės, švelnumo ir rūpestingumo Dievas. Neteisk savęs. Leisk, kad mano meilė paliestų pačias giliausias ir slapčiausias tavo širdies vietas ir tau apreikštų tavo grožį, kurį pražiūrėjai, tačiau kuris tau vėl taps regimas mano gailestingumo šviesoje“.
Nebijokime atsisakyti pasaulietiškos prabangos ir sugrįžti prie širdies, prie esmės. Šv. Pranciškus apsinuogindamas visa esybe apkabino dangiškąjį Tėvą. Prisipažinkime: esame Dievo mylimos dulkės. Jo dėka atgimsime iš nuodėmės dulkių į naują gyvenimą Jėzuje Kristuje ir Šventojoje Dvasioje. (SAK / Vatican News) 2024 vasario 14
Viešpaties angelas
Įženkime į vidinę dykumą, pažinkime savo sielos „žvėris“
Vasario 18 dienos vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie keturiasdešimt Jėzaus dienų dykumoje, kurias jis praleido gundomas šėtono, kartu su žvėrimis ir jam tarnaujančiais angelais (žr. Mk 1, 12-15). Gavėnios metu ir mes esame kviečiami įžengti į „dykumą“ - į savo vidinį pasaulį, įsiklausyti į širdį, prisiliesti prie tiesos. Šioje vidinėje dykumoje galime sutikti laukinių žvėrių ir angelų.
Laukiniai žvėrys - kas jie? Dvasiniame gyvenime jais galime vadinti netvarkingas aistras, kurios skaldo mūsų širdis ir bando jas užvaldyti. Jos mus vilioja, daug žada, bet, jei nesame atsargūs, jos gali mus suplėšyti į gabalus. Šiems sielos „žvėrims“ galime duoti vardus: įvairios ydos, nevaldomas turto geismas, įkalinantis mus išskaičiavimuose ir nepasitenkinime, malonumų tuštybė, pasmerkianti mus nerimui ir vienatvei, šlovės godumas, sukeliantis nesaugumo jausmą ir nuolatinį poreikį gauti patvirtinimą sau, lipti per kitų galvas, ir panašūs dalykai. Turime kovoti su šiais laukiniais „žvėrimis“, sutramdyti juos, nes kitaip jie praris mūsų laisvę. O kad pamatytume juos, kad suprastume, kokie jie yra ir susidurtume su jais, turime išeiti į dykumą. Gavėnia yra tam skirtas laikas.
Angelai yra Dievo pasiuntiniai, padedantys mums, darantys mums gera. Pagal sekmadienio Evangeliją, jie tarnauja - o tarnavimas yra visiška priešingybė minėtų aistroms tendencijai savintis. Kita vertus, angeliškos dvasios primena Šventosios Dvasios žadinamas geras mintis ir jausmus. Kai pagundos mus plėšo, gerieji dieviškieji įkvėpimai mums grąžina harmoningą vienybę: nuramina širdį, leidžia pajusti Kristaus skonį, „Dangaus skonį“. Taip į sielą sugrįžta tvarka ir ramybė, kuri yra aukščiau palankių ar nepalankių gyvenimo aplinkybių. Tačiau kad suvoktum Dievo įkvėptas mintis ir jausmus, reikia nuščiūti ir panirti į maldą. Gavėnia yra tam tinkamas metas.
Žengdami pirmuosius gavėnios kelionės žingsnius, užduokime sau du klausimus. Pirmas: kokios netvarkingos aistros, „laukiniai žvėrys“ siaučia mano širdyje? Mums naudinga juos atpažinti, pasakyti jų vardus, suprasti jų taktiką. O antrasis klausimas toks: ar norėdamas leisti Dievo balsui prabilti į mano širdį ir saugoti ją geriems dalykams, galiu kuriam laikui pasitraukti į „dykumą“ - skirti laiko tylai, maldai, adoracijai, Dievo žodžio klausymuisi?
Tegul Šventoji Mergelė, kuri saugojo Žodį ir neleido savęs paliesti piktojo pagundoms, padeda mums mūsų kelyje. (RK / Vatican News) 2024 vasario 18