Lietuvos Respublika 1925

"Septinta Lietuvos Nepriklausomybės šventė Kaune, gegužės mėn. 15 d. 1925 m."
Filmavo Latvijos kino studija "Pamācošu kino-filmu Krājums"
Filmo autorius J. Dored
Šis unikalus juodai baltas dokumentinis filmas prasideda iškilminga sueiga (vieše) prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Kaune. Po to operatorius mus nukelia prie Prezidentūros, iš kurios balkono gausiai susirinkusius piliečius sveikina antrasis Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Apačioje jo klauso gausiai susirinkę įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, skautai, tautiniais kostiumais pasipuošusios merginos, sportininkai (dviratininkai), žydų bendruomenės atstovai,.. Su savo vėliavomis visi jie išžygiuoja į Parodos aikštę, Žaliakalnyje. Į Parodos aikštę automobiliu atvažiuoja ir J. E. Prezidentas. A. Stulginskis iš automobilio persėda į karietą ir apvažiuoja aikštėje išrikiuotas bei paradui pasiruošusias Lietuvos kariuomenės gretas, kavaleriją. Tribūnoje stovi užsienio valstybių atstovai bei Lietuvos Vyriausybės nariai, generolai, karininkai (Jonas Jurgis Bulota, pulkininkas Jurgis Bobelis,.. ir kt.). Virš aikštės praskrenda Lietuvos Karo aviacijos lėktuvų eskadrilė. Prasideda iškilmingas Lietuvos kariuomenės ir visuomeninių organizacijų paradas. Paradą balne ant savo žirgo priima Lietuvos Kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Pradžioje prajoja kariuomenės orkestras. Po to, grojant dūdų orkestrui, žygiuoja pėstininkai, šauliai, skautai, skautės, Jūrų skautai, joja artileristai, jų žirgai paskui save tempia sunkias patrankas, lengvas patrankas, joja kavaleristai, husarai, ulonai,.. Vėliau žygiuoja moksleivija ir studentija, sportininkai vedasi dviračius, tautiniais kostiumais pasipuošusios moterys neša savo organizacijų vėliavas. Pamatome, kad atvirame automobilyje į šventę yra atvykęs ir lietuvių kalbos puoselėtojas bei gaivintojas prof. Jonas Jablonskis.
Toliau veiksmas persikelia į Karo muziejaus sodelį. Aukšti karininkai bei Vyriausybės atstovai pagerbia žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę, atiduodami pagarbą bei nusiėmę skrybėles. Čia mes matome Užsienio reikalų ministrą Voldemarą Vytautą Černeckį, Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą Aleksandrą Stulginskį bei kt. Dega amžinoji ugnis prie Nežinomo kario kapo bei paminklo Žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Kalbininką Garbės profesorių Joną Jablonskį kalbina kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Nufilmuoti išsirikiavę Lietuvos kariuomenės karininkai apdovanoti Latvijos Karo ordinu "Lačplėsis". Greta ir Latvijos kariuomenės karininkas, Latvijos Respublikos atstovas su latvių karininku. Generolas Silvestras Žukauskas kalbasi su Latvijos kariuomenės karininku. Latvių-lietuvių tautų vienybės vardan jaunimas sodina medelį. Padedami vainikai prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmojo vainiko juostą praskleidžia generolas Vladas Nagevičius-Nagius. Toliau nešami vainikai...
Šiame video yra panaudoti 3 kompozitoriaus Broniaus Jonušo instrumentiniai kūriniai.
The music that you hear is three marches composed by Bronius Jonusas.
1. "Gaudžia Trimitai" (The Call of Bugles)
2. "Įžengimas į Vilnių" (March to Vilnius)
3. "Šėriau Žirgelį" (I Fed My Steed)

[@shamas1050]

Gražūs laikai buvo

[@vnnvv]

Pritariu ! :)

[@laimisopulskis5107]

Jo matosi ,kad gražus oras ir švaresnis ir visi išauklėti nei 2015 ir visi su kostimais ir cilindrais taip buvo vadinami kepurės(skrybelės) O darbar tik animaciniuose filmukuose tokius vaizdus tik galima pamatyt.

[@chatter87]

Ar Full HD nebus? :D

[@jasinskasrokas]

Kuo daugiau tokių video

[@Heke1959]

kokiu yra seniausiu filmuotu medziagu apie Lietuva?

[@false_positive]

StulginskiAs ir JablonskIs :) idomiai

[@irmantassvy]

Nepriklausomybė paskelbta gegužės 15d.

[@maniacas84]

Visi mirę...

[@arturaskincius5927]

is kur zinai?

[@jonisbelas3421]

Valstybe ir respublika ar tai taspats?

[@mikhailciraha]

mmm lietuvos respublika

[@zigmass4899]

Vertingi kadrai...

[@gerai]

Uzsipiskit ne vieno suvio kai rusas atejo . prasmekit as savo vaikams pasakosiu kokia sudas buvo LTarmija

[@aleksandraslisauskas2871]

+Remigijus Kuodis Užsikrušk pats, ta kariuomenė apgynė Lietuvą 1918 - 1920 nuo rusų, lenkų ir bermontininkų. 1940 metais kariuomenė įsakymo negavo. Dėl to kalti politikai o ne kariai. O jei tai tau nedaeina tai geriau sėdėk užčiaupęs savo žabtus asile. Tikiuosi tavo vaikai bus už tave protingesni.