Tinkamas sutuoktinis, demonai, dvasinės dovanos ir (ne)teisingas karas | Q&A

[@oll1126]

kaip issirinkti gera zmona? o kodel aplamai jos reikia ieskot? negi negalima vienam gyvent?

[@apologetikalt]

Galima, bet tokių klausimų klausia dalyviai.

[@oll1126]

@@apologetikalt ok as ne dalyvis, tad persiprasau kad paklausiau :) mano kalte, daugiau neklausiu :)

[@antanasvienuolis2897]

AČIŪ! LABAI

[@andriussiupinys1424]

Narkomanai...atsibuskit!!!

[@diana.2307]

Ar ST yra Dievas kaip trejybe?

[@apologetikalt]

Taip, Dievas yra ir visada buvo Trejybė.

[@diana.2307]

@@apologetikalt cia juk neatsakymas. Juk bent viena pavyzdi reiktu pateikti. Kad Jokubo/Izraelio Dievas yra dievu Dievas, tai nereiskia, kad jis triasmenis. Kad daugiskaita, tai irgi nesako, kad tik trys. Dievu susirinkimas/dangisku butybiu susirinkimas... ir ten setonas dalyvauja. 🙂

[@apologetikalt]

@@diana.2307 ten atsakymas į tai, kad sutinku, jog reikia terminus apsibrėžti, bet komentaruose ilgos diskusijos neturiu galimybės vystyti dėl laiko stokos. Tiek apie Trejybę, tiek apie išgelbėjimą, tiek apie kitus klausimus įrašų šitame kanale yra. Jei norisi sužinoti platensę poziciją ir logiką įvairiais klausimais, nukreipsiu ten.

[@diana.2307]

@@apologetikalt tai ar nuoroda i Rasto vieta daug uzima? Velykos/Pascha nesvenciama pagal Rasta, kaip Jezus moke, nes... Kodel šabas ne ta pacia diena kaip ir zydu - sestadieni? Nes... Kodel kryziai, ikonos Dievo namuose? Nes... Manau visur tas pats Nes... As tiesiog ieskau aprasymo Raste.

[@NK-wi2xt]

Is it possible to lose salvation?Yes,it is possible. "Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais, patyrė gerąjį Dievo žodį bei būsimojo amžiaus galybę ir nupuolė, tų nebeįmanoma iš naujo atgaivinti atsivertimui, nes jie sau kryžiuoja Dievo Sūnų ir išstato jį paniekai."Žyd 6-4

[@apologetikalt]

Na, pradėkim nuo to, kad mes, ten sėdintieji, iš anksto nežinom, kas ką tiksliai kiekvienu klausimu galvoja ir ką pasakys tą akimirką. Tad, Joe atsakė trumpai ir pagal savo įsitikinimą, o likę mes nusprendėm nepradėti didelės diskusijos, nes tema yra komplikuota, o formatas tam ne iki galo tinkamas. Šventajame Rašte galima rasti ir tokių vietų, kurios, atrodytų, paremia tiek vieną, tiek kitą poziciją. Jei trumpai, žvelgdamas į bendrą Šventojo Rašto kontekstą ir turėdamas omenyje istorines diskusijas šiuo klausimu, aš asmeniškai esu linkęs manyti, kad išgelbėjimas / išganymas veikia panašiai kaip santuokinis ryšys, jei galima analogija. Dievas inicijuoja santykį ir mus padaro tinkamais ryšiui su Juo, per Kristaus mirtį už mus ant kryžiaus, teikdamas savo malonę. To santykio mes niekaip negalime užsitarnauti. O tame santykyje Dievas mus išlaiko ne dėl mūsų nuopelnų, bet iš savo meilės ir Šventosios Dvasios jėga. Kita vertus, panašu, kad mes sąmoningai galime atsisakyti iš to santykio pasitraukti, atsukdami Dievui nugarą, kaip ir vienas sutuoktinis kitam. Skirtumas tik tas, kad Dievas laikosi savo sandoros ir mūsų nepaliks. O Paulius (ne apaštalas, Čerka), atkreipė dėmesį į tai, kad reikia koncentruotis į santykį ir jo auginimą, o ne klausimą: 'ar galiu tą santykį prarasti'? Jei aš galvočiau savo santuokoje nuolat apie tai, kiek man galima ar negalima padaryti, kad tą santykį prarasčiau, būtų ne taip gerai, jei aš nuolat galvočiau ir stengčiausi tame santykyje augti. Kitaip tariant, Dievas pats patraukia, atgimdo ir išlaiko, bet žmogui palieka galimybę Jį atmesti. Man atrodo daugmaž taip. Platensę klausimo diskusiją galima rasti čia: www.reasonablefaith.org/podcasts/defenders-podcast-series-3/s3-doctrine-of-salvation

[@DJDeivis]

Ar galima prarasti salvation. As manau, kad galima.. nebent kada nors Laurynas man paaiskins tai iki galo. 😉

[@apologetikalt]

Na, pradėkim nuo to, kad mes, ten sėdintieji, iš anksto nežinom, kas ką tiksliai kiekvienu klausimu galvoja ir ką pasakys tą akimirką. Tad, Joe atsakė trumpai ir pagal savo įsitikinimą, o likę mes nusprendėm nepradėti didelės diskusijos, nes tema yra komplikuota, o formatas tam ne iki galo tinkamas. Šventajame Rašte galima rasti ir tokių vietų, kurios, atrodytų, paremia tiek vieną, tiek kitą poziciją. Jei trumpai, žvelgdamas į bendrą Šventojo Rašto kontekstą ir turėdamas omenyje istorines diskusijas šiuo klausimu, aš asmeniškai esu linkęs manyti, kad išgelbėjimas / išganymas veikia panašiai kaip santuokinis ryšys, jei galima analogija. Dievas inicijuoja santykį ir mus padaro tinkamais ryšiui su Juo, per Kristaus mirtį už mus ant kryžiaus, teikdamas savo malonę. To santykio mes niekaip negalime užsitarnauti. O tame santykyje Dievas mus išlaiko ne dėl mūsų nuopelnų, bet iš savo meilės ir Šventosios Dvasios jėga. Kita vertus, panašu, kad mes sąmoningai galime atsisakyti iš to santykio pasitraukti, atsukdami Dievui nugarą, kaip ir vienas sutuoktinis kitam. Skirtumas tik tas, kad Dievas laikosi savo sandoros ir mūsų nepaliks. O Paulius (ne apaštalas, Čerka), atkreipė dėmesį į tai, kad reikia koncentruotis į santykį ir jo auginimą, o ne klausimą: 'ar galiu tą santykį prarasti'? Jei aš galvočiau savo santuokoje nuolat apie tai, kiek man galima ar negalima padaryti, kad tą santykį prarasčiau, būtų ne taip gerai, jei aš nuolat galvočiau ir stengčiausi tame santykyje augti. Kitaip tariant, Dievas pats patraukia, atgimdo ir išlaiko, bet žmogui palieka galimybę Jį atmesti. Man atrodo daugmaž taip. Platensę klausimo diskusiją galima rasti čia: www.reasonablefaith.org/podcasts/defenders-podcast-series-3/s3-doctrine-of-salvation

[@diana.2307]

Pradwkim nuo to, kas yra ir kas nera salvation. Tada galima butu suprasti, galima ar negalima prarasti.

[@apologetikalt]

@@diana.2307, taip, terminus apsibrėžti būtina.