Рет қаралды 2,434
Gruodžio 25 d., KRISTAUS GIMIMAS DIENOS MIŠIOS
Pirmasis skaitinys iš pranašo Izaijo knygos, Iz 52, 7-10
O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, - to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą, sakydamas Zionui: „Viešpatauja tavo Dievas!“ Klausykis! Tavo sargybiniai šaukia, džiūgauja drauge, nes jie mato savo pačių akimis Viešpatį grįžtantį į Zioną.
Drauge pratrūkite džiaugsmo giesme, Jeruzalės griuvėsiai, nes Viešpats paguodė savo tautą, atpirko Jeruzalę. Viešpats iškėlė savo šventąją ranką visų tautų akyse. Visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išganymą.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė
Ps 97 (98), 1. 2-3ab. 3cd-4. 5-6 (P.: 3cd)
P. Visi žemės pakraščiai išvydo išganingą mūsų Dievo veikimą.
Giedokite Viešpačiui naują giesmę: †
nes jis padarė nuostabių dalykų. *
Jo šventumo petys ir dešinioji pergales skina. - P.
Viešpats paskelbė išganymą savo, *
tautoms apreiškė savo teisumą.
Atsiminė savo gerumą *
ir ištikimybę namams Izraelio. - P.
Visi žemės pakraščiai išvydo *
išganingą mūsų Dievo veikimą.
Džiaugsmingai giedokite Viešpačiui, visos šalys, - *
džiugią šlovinimo giesmę užveskit! - P.
Lyra ir giesme Viešpatį šlovinkit; *
pritarkit lyra skambiai savo giesmei.
Rago gaudesiu ir trimitais *
Karaliaus, Viešpaties, Artume džiugesį skleiskit. - P.
Antrasis skaitinys iš Laiško žydams, Žyd 1, 1-6
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybių aukštybėse ir tapo tiek prakilnesnis už angelus, kiek aukštesnį už juos paveldėjo vardą.
Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau?! Ir vėl: Aš jam būsiu tėvas, o jis bus man sūnus. Toliau, įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, jis sako: „Tepagarbina jį visi Dievo angelai.“
Tai Dievo žodis.
P. Aleliuja. - Mums šventa diena išaušo. Ateikite, tautos, pagarbinkite Viešpatį: šiandien didinga šviesa nužengė žemėn. - P. Aleliuja.
Evangelija, Jn 1, 1-18
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę - šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis.“
Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus - Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.
Tai Viešpaties žodis.