Širdis šiltais jausmais prabyla, Kada menu gimtus namus. Brendu gyveniman ,kaip knygon, Ten mano žemė,ten dangus... Kaip viskas keičias ,viskas mainos, Ir saulė rodos nebe ta, Jau rodos kitaip žydi sodai, Visai kitokia planeta... Kai auštant sapnuose einu per rasą, Kai išvystu vėl Ķupos krantą. Taip noris grįžti į jaunystę, Bet ji tolyn be gailesčio jau brenda.... O tėviškėle mano miela, Po eglių skraiste ir beržų. Jau daug kas aidu tik beliko, Lyg šlamesys plačių sparnų... I.Gildutytė-Navikienė Atsakyti Persiųsti