Naudoto Volvo XC40 (2019 m.) testas: už ką pelnė Car of the Year apdovanojimą ir ar yra patikimas

Po naujų 90-os ir 60-os „Volvo“ serijos automobilių atėjo laikas ir mažesniems gamintojo iš Švedijos modeliams - pirmuoju tokiu tapo 2017 metais debiutavęs „Volvo XC40“.
Jis pagamintas naudojant naują, mažesniems modeliams skirtą modulinę CMA (Compact Modular Architecture) platformą. Žinoma, mažesniems reikia sakyti su išlyga, nes visgi „Volvo XC40“ ilgis siekia beveik 4,5 metro.
Ir tai, akivaizdu, yra optimalus ir universalus pasirinkimas visiems gyvenimo atvejams, kuris su bendromis geromis modelio savybėmis lėmė, kad 2018 metų pavasarį Ženevos automobilių parodoje naujasis „XC40“ buvo paskelbtas Europos Metų automobiliu. Ir, akivaizdu, toks įvertinimas, kur už geriausias naujienas balsuoja garsiausių Europos leidinių atstovai, nėra skiriamas vien už gražias akis.
Taigi palikus dizainą nuošalyje, verta pastebėti, kad „XC40“ ne vieną ekspertą suviliojo ir tuo, kad buvo siūlomas su itin daug skirtingų tipų variklių - nuo 129 iki 252 AG siekiančiais trijų ir keturių cilindrų benzininiais motorais, keturių cilindrų nuo 150 iki 235 AG pasiekiančiais dyzeliniais varikliais, taip pat buvo iš tinklo įkraunamos hibridinės versijos (309 AG) ir vien tik elektra varomi „Recharge“ modeliai (231-408 AG) ( • Elektromobilio Volvo X... .
Žinoma, buvo galimos tiek mechaninės pavarų dėžės, tiek ir aštuonių greičių hidrauliniai „automatai“, su galingesniais varikliais buvo komplektuojama visų ratų pavara su elektrohidrauline „Haldex“ mova. Ir, įvertinus, kad „XC40“ prošvaisa siekia įspūdingą 21 centimetrą (daugiau nei „XC60“ ir „XC90“), tai su šiuo modeliu galima drąsiai nuvažiuoti ir nuo asfalto.
O dar jam buvo galima tiek įprasta, tiek ir standesnė pakaba - kai 2017 metais bandžiau tuomet debiutavusį naują automobilį (www.delfi.lt/a..., sportiškesnė pakaba (siūlyta „R-Design“ komplektacijoje) užtikrino geresnes valdymo savybes. O vėliau pasirodė ir modeliai su reguliuojamo standumo pakaba.
O kaip su „XC40“ patikimumu? Per šiuos kelis nuo debiuto praėjusius metus, dideliu netikėtumų nebuvo. Kaip visada daugiau važinėjant mieste verta rinktis benzininę versiją, nes dyzelinių degalų sistemoms trumpi važiavimo atstumai nėra naudingi. Taip pat pasitaiko elektronikos gedimai, neveikiantis stoglangio ar elektra valdomų bagažinės durelių atidarymas - akivaizdu, visa tai nėra kritiška, tik verta atkreipti dėmesį, kad visgi „Volvo“ atsarginės dalys yra brangesnės nei masinių „tautos“ automobilių, lygiai taip pat kaip ir aptarnavimas oficialiose atstovybėse.